Judita Vaičiūnaitė (1937 - 2001)

VU filologė, jos kūryba beveik nepaliesta ideologizuoto mąstymo. J.Vaičiūnaitės lyrika (pirmasis rinkinys „Pavasario akvarelės" (1960)) - virpančios, besikeičiančios pasaulėjautos tėkmė, žavinti emocinių jutimų staigiu ir laisvu ištryškimu. Čia nebesijautė teziškumo, tokio stipraus pokarinėje lietuvių poezijoje. J.Vaičiūnaitė - mylinčio moteriškumo poetė. Ji atgaivino romantinį meilės - aukščiausios vertybės ir gyvenimo prasmės - išgyvenimą. Tik meilė nuplėšia nuo žmogaus visus varžtus ir kaukes, jį išlaisvina, atveria jam trumpalaikę beribiškumo perspektyvą. Tas išsilaisvinimo jausmo ir išsilaisvinusio žmogaus grožis atsiveria poetės eilėraščiuose itin autentiškai. Poetė stengėsi „išsiveržti iš parapijinio lyrizmo", iškelti jį iš kaimo gyvenimo ir gamtos sferos, modernizuoti. Ji išardė lyrinio eilėraščio uždarą erdve ir stilistinį vienatoniškumą, išsižadėjusi tiesioginio emocijų išsakymo ir net išstūmusi „aš" gramatinę formą iš pagrindinės pozicijos.
J.Vaičiūnaitės lyrikos knygose „Kaip žalias vynas" (1962), „Per saulėtą gaublį" (1964), „Po šiaurės herbais" (1968), „Klajoklė saulė" (1974), „Smuikas" (1984), „Šešėlių laikrodis" (1990), „Pilkas šiaurės namas" (1994) dominuoja vizualinis pasaulio suvokimas, smarkiai paveiktas modernios dailės.
Poetinį išgyvenimą J.Vaičiūnaitė apvalė nuo adekvatiško atspindėjimo funkcijos. Pagrindinis vaidmuo jos kūryboje teko poetinio jutimo galiai, kuri drąsiau performuoja realybės elementus negu buvo įprasta klasikinėje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!