Judita Vaičiūnaitė. Biografija, kūryba

(1937 m. liepos 12 d.
11 d. Vilniuje) – XX a.
vertėja.
Gimė gydytojo psichiatro, prof. Viktoro Vaičiūno šeimoje. Rašyti pradėjo vienuolikos metų.
bandė rašyti ir J. Vaičiūnaitės mama, vėliau pasirinkusi gailestingosios sesers kelią (dirbo
Vilkaviškio ir Kauno karo ligoninėse). Kaune gyveno iki septyniolikos metų, kasmet
važiuodavo į Vilnių, kur gyveno Petras Vaičiūnas ir kitas tėvo brolis, Dominikonų bažnyčios
klebonas Juozas Vaičiūnas.
Po tėvo mirties ji, sesuo Dalia ir motina persikėlė į Vilnių, 1959 m. baigė Vilniaus
universiteto Istorijos ir filologijos fakultetą, kartu mokėsi ir muzikos. Studijų metais sutiko
du geriausius literatūrinius bičiulius – bendrakursius Aušrą Sluckaitę ir Tomą Venclovą,
kurie daug prisidėjo prie J. Vaičiūnaitės poetinio braižo formavimosi.
1962–1966 m. dirbo laikraštyje „Literatūra ir menas“, 1973–1974 m. „Kalba Vilnius“.
Eilėraščius pradėjo spausdinti 1956 m. Pirmasis poezijos rinkinys „Pavasario akvarelės“
pasirodė 1960 m. Vėliau išleido nemažai eilėraščių rinkinių, parašė poezijos, pasakų
vaikams. Išvertė Anos Achmatovos, O. Bergolc, D. Maksimovič, L. Carrollo kūrybos.
Pačios rašytojos kūryba išversta į anglų, norvegų, rusų, latvių kalbas.
Kūryba
→ Juditos Vaičiūnaitės eilėraščių lyrinis subjektas
išdidus, nepriklausomas, laisvas mylintis gyvenimą – net
kasdienybę. Poetė vengia tiesioginio jausmų išsakymo.
Eilėraščiai turi gilią potekstę. Poetė didelį dėmesį skiria
nuotaikai kurti, ji rašo istorijos, meilės tema, praeitis tarsi
eina kartu su dabartimi. Eilėraščiuose dažnai staiga
atsiveria grožis netikėtose vietose. Vaičiūnaitė poetizuoja
miestą (aikštes, gatves, kolonas, laiptus, geometrines
figūras), ryški Vilniaus miesto tema. Stengiasi viename
vaizde sujungti kultūrą ir gamtą. Pastebimi impresionizmo
stiliaus bruožai.
“. J. Vaičiūnaitė viena iš pirmųjų lietuvių poezijoje natūraliai priėmė miesto
kultūros pasaulį. Miesto pasaulis J. Vaičiūnaitei toks pats apgyventas, jaukus
ir poetiškas, kaip kitiems poetams kaimas. Gatvės, skersgatviai, senamiesčio
kiemai geometriškai įformina eilėraščio erdvę, kultūros ir gamtos pasauliai
jaukiai sugyvena. Gamta kartais primena taurų inteligentiško buto interjerą,
žmogus gyvena šiek tiek romantiškai teatrališkoje aplinkoje. Didelė dalis
eilėraščių – aistringas, trūkčiojantis pasiaukojančios ir išdidžios moters
monologas. Dažnas eilėraštis – viena ar kelios impresionistinės jausmo,
įspūdžio akimirkos, todėl jie jungiami į ciklus, kur impresionistiniai
fragmentai tampa visumos dalimi. Poetę labiau domina ne herojiškos
asmenybės, o dramatiškų likimų, didelių aistrų žmonės tiek istorijoje, tiek
literatūroje ar mitologijoje. Žmogaus...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!