Jono Bilūno kūryba ir jos apžvalga

Jonas Biliūnas gimė 1879 m. Kovo 3 d. Niūronyse (Anykščių raj.), mirė 1907 m. Gruodžio 7d. Zakopanėje (Lenkija), paskutine rašytojo valia jo palaikai buvo pragabenti į Lietuvą ir palaidoti ant Liūdiškių piliakalnio prie Anykščių.
Biliūnas buvo kilęs iš valstiečių šeimos. Tėvai savo svajonėse regėjo Biliūną kaip kunigą. Nepaisant to, baigęs keturias gimnazijos klases, vaikinas atsisakė stoti į kunigų seminariją, o kartu su darbininkais kilo į revoliucinią kovą.
J.Biliūnas, pašalintas iš Dorpato universiteto, kur studijavo mediciną, dėl dalyvavimo studentų protesto demonstracijoje, 1901 m. grįžta į Lietuvą ir imasi plunksnos – rašo straipsnius ir brošiūras apie valdžią, apie carą ir carizmą, apie kapitalistų išnaudojimą, apie grobikiškus karus, apie dirvinizmą ir ateizmą. Plunksnos miklinimas rašant šviečiamojo turinio knygeles, propagandinius straipsnius, redaguojant 1904 m. LSDP laikraštį „Darbininkų balsas“ nenuėjo veltui : J.Biliūnas pajuto neįveikiamą grožinio žodžio trauką. Atsidūręs kryžkelėje, kurioje kirtosi komercijos bei visuomenės mokslų studijos, jaunasis idealistas 1904m. pasirinko širdžiai mielesnį kelią : „Apart savo literatūros nieko daugiau nenoriu žinoti“. Biliūnas pirmasis XXa. pradžios lietuvių literatūros istorijoje pasirinko rašytojo duoną. Leipcigo universitete klausėsi literatūros istorijos, teorijos paskaitų, Ciūriche studijavo estetiką, pasaulinę literatūrą, senuosius graikų autorius, indų epą, lenkų rašytojus, senąją lietuvių raštiją. J.Biliūnas skubėjo rašyti ir pats. Tiek, kiek jam leido pašlijusi dėl džiovos sveikata. Vildamasis pagyti, Biliūnas išvažiavo į Ciurichą. Žavėjosi gražia gamta, sekė kultūrinį gyvenimą. Įstojo į universitetą, filosofijos fakultete toliau studijavo literatūrą. Dėl sveikatos problemų, tolimesnėje Biliūno kūryboje aktyviai dalyvavo žmona Julija, padėdama ir globodama poetą.
1905 – 1906 m. buvo parašyti tie kūriniai, kuriuos pirmiausia paminime, užklausti apie J.Biliūno kūrybą: tai novelės „Ubagas“, „Kliudžiau“, „Brisiaus galas“, taip pat „Žvaigždė“, „Nemunu“ ir kt. Kiek vėliau – jau alsuojantys atsisveikinimo nuotaika, artėjančios mirties nuojauta: novelės „Vieną rudens dieną“, „Piestupys“ ir apysaka „Liūdna pasaka“. Biliūno kūrinių centre – tas, kas paniekintas, nuskriaustas, kas patyrė fizinį ir dvasinį skausmą, kam reikia užuojautos, atjautos.
„Liūdna pasaka“
Jono Biliūno apysakoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!