Jono Basanavičiaus biografija ir kūryba

„Bet tai buvo, rodos, nelemtas to šventojo vardas, kurs mano gyvenime tarytum man daug nelaimių atgabeno“.
Savo kūdikystę dr. J. Basanavičius taip praleido, kaip ir daugelis to meto stambesnių ūkininkų vaikų. Dr. J.Basanavičius savo autobiografijoje sakosi, kad iš seniausių jo kūdikystės laikų atsiminimų buvę rėpliojimas po trobos aslą ir obuolių ritinėjimas kartu su kitu tėvosesers kiek vyresniu vaiku Kaziuku.
„Atsimenu, kaip tėvas, kai kada vakarais svirne gulėdamas, paimdavo mane savo lovon ir, pasiguldęs mane, pradėdavęs bučiuoti ir mano veidą savo ataugusia barzda, tarytum šepečiu, lytėti“.
Iš pat mažų dienų Dr. J. Basanavičius buvo pratinamas prie darbo. Ypač jis mėgęs su kitais kaimo vaikais jodinėti ant žirgų, šaukdamas įvairiais balsais juokingus žodžius, kaip šiaudadūšiai, smalabambiai, degutpilviai, ir kitais vardais vieni kitus pravardžiuodami. Su kitais kaimo vaikais jis labai mėgęs žaisti įvairius kaimiškus žaislus ir tie jaunystės laikų žaislais jo atsiminimuose pasilikę visą amžių.
Mažas būdamas jis klausėsi įvairių tėvo padavimų ir pasakų iš senovės laikų.
Kūdikystės metai Joneliui prabėgo laimingai. Tėvai džiaugėsi ir savo širdies gilumoje dėkojo Aukščiausiajam už jo malonę, nenustodami vilties iš savo sūnaus susilaukti gražaus kunigėlio.
Tačiau prieš išleidžiant Jonuką į kunigus reikėjo jam duoti mokslo. Tėvų ūkis tuo metu jau nebebuvo toks geras, kaip seniau. Po baudžiavos panaikinimo šiame kampe kaimuose pradinių mokyklų beveik niekur nebuvo, tik didesniuose miestuose. Taigi, ūkininkai, norėdami savo vaikus bent kiek apšviesti, atsikviesdavo į savo namus vadinamuosius daraktorius. Tokie kaimo mokytojai vaikus temokydavo tik per žiemas už mažą atlyginimą pinigais arba javais. Dažniausiai vaikus jie mokydavo iš elementoriaus ir „Aukso Altoriaus“ šiek tiek lietuviškai ir lenkiškai paskaityti, iš lenkiško vadovėlio paskaičiuoti ir mišių patarnauti. Kad vaikai greičiau priprastų prie lenkų kalbos, su daraktoriais buvo draudžiama jiems kalbėti lietuviškai, o to draudimo nepaklususiems vaikams ant kaklų buvusios užkabindavos metelingos (lot. Nota linguae).
Pirmas Dr. J. Basanavičiaus daraktorius buvęs kažkoks senas, aukšto ūgio, šleivakojis džūkas Kardokas. Iš jo Basanavičių sūnus pirmą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!