Jono Basanavičiaus biografija

• Gimė 1851 m. lapkričio 23 d., Ožkabalių kaime, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje.
• Baigė Marijampolės gimnaziją.
• Studijavo Maskvos universitete - iš pradžių Istorijos ir filologijos fakultete, vėliau Medicinos fakultete.
• 1879-1905 m. gyveno Bulgarijoje.
• 1883 m. parengė pirmuosius Aušros mėnraščio numerius.
• Nuo 1905 m. iki mirties gyveno Vilniuje.
• 1879–1882 m. buvo Lomo (Montanos sritis) ligoninės direktorius ir apygardos gydytojas.
• Turėdamas pastovų darbą, toliau rūpinosi ir lietuvybės reikalais. Rašė straipsnius į lietuviškus laikraščius - „Lietuvišką Ceitungą“ ir „Naują Keleivį“.
• Bulgarijoje išbuvęs iki 1882 m., išvyko iš Lom Palankos, trumpam grįžo į Lietuvą, inicijavo „Aušros“ laikraščio leidimo pradžią ir išvyko į Prahą, kur tobulinosi kaip gydytojas.
Gyvendamas Prahoje nuo 1882 m. gruodžio iki 1884 m. vasario, su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį, organizavo pirmojo numerio leidimą.
• Gyvendamas Prahoje nuo 1882 m. gruodžio iki 1884 m. vasario, su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį, organizavo pirmojo numerio leidimą.
• Prahoje parašė ir įžymiąją prakalbą šiam numeriui – Lietuvių tautos atgimimo manifestą. Legalioje rusų spaudoje įrodinėjo lietuviškos spaudos draudimo nenaudingumą caro valdžiai, pasiuntė peticiją carui, prašydamas legalizuoti žurnalą „Aušra“.
• Prahoje jis taip pat susipažino su savo būsimąja žmona – Čekijos vokietaite Gabriele Eleonora Mohl. Jiedu susituokė 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje.
• Dėl finansinių sunkumų grįžus į Bulgarijos miestą Lomą, buvo pasikesinta į Basanavičiaus gyvybę.
• 1889 m. nuo džiovos mirė J. Basanavičiaus žmona Eleonora.
NUOPELNAI LIETUVAI
• Įkurė Lietuvių mokslo draugiją, organizavo archeologinius kasinėjimus įvairiose Lietuvos vietose, pasipriešino caro valdininkų bandymui Gedimino pilies bokštą panaudoti miesto vandentiekiui.
• Tyrė Lietuvos istoriją, lietuvių kultūrą, kalbą, rinko tautosaką, rūpinosi liaudies švietimu, lietuviškos spaudos draudimo panaikinimu.
• 1874 m. parengė lietuvišką elementorių, bet negavo leidimo spausdinti.
• Jo pastangomis 1905 m. buvo sušauktas ir Didysis Vilniaus Seimas.
Jo pastangomis 1905 m. buvo sušauktas ir Didysis Vilniaus Seimas.
• Jo pastangomis 1905 m. buvo sušauktas ir Didysis Vilniaus Seimas.
• 1907 m. buvo išrinktas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!