XIXa. pab. ir XX a. pradžia pasižymi dideliais pokyčiais lietuvių kultūroje ir literatūroje. Tai atsinaujinimo laikotarpis- tautinių ir meninių idealų kūrimosi metas. Tauta priešinosi spaudos draudimui: buvo leidžiami slapta pirmieji lietuvių laikraščiai ,,Aušra", redaktorius J. Basanavičius ir ,,Varpas", kurį redagavo V. Kudirka. Šie leidiniai ir lietuviškos knygos slapta gabenamos per sieną iš Rytų Prūsijos. Daug dėmesio skiriama kovai su caro priespauda.
Jonas Basanavičius lietuvių tautinio judėjimo veikėjas ir ideologas, mokslininkas, gydytojas. Basanavičius aktyviai bendradarbiavo lietuvių spaudoje, bendradarbiavo su Mažosios Lietuvos lietuvių spauda, palaikė ryšius su Mažosios ir Didžiosios Lietuvos visuomenės veikėjais, bei rašytojais. Parengė pirmuosius mėnraščio Aušra numerius, pasirašė pirmojo numerio leidėju, buvo vienas pagrindinių bendradarbių – parašė apie 70 straipsnių, kuriuose propagavo lietuvių kalbą, tautosaką, istoriją, skatino lietuvių tautinės savimonės formavimąsi. Jonas Basanavičius taipogi aktyviai dalyvavo visuomeninėje ir politinėje veikloje. Dalyvavo visose svarbiausiose akcijose, kur buvo atstovaujama lietuvių tautos interesams, ir atkuriant Lietuvos valstybingumą. Parengė memorandumą dėl Lietuvos autonomijos. Lietuvių ūkininkų bendrovės steigėjas. Per seimą derino konservatyvių ir radikalių politikų pozicijas, jo pastangomis buvo priimti nutarimai dėl Lietuvos autonomijos etnografinėse ribose ir lietuvių kalbos teisių Vilniaus vyskupijos bažnyčiose. J. Basanavičiaus iniciatyva įkurta Tautiškoji lietuvių demokratų partija. Daug nuveikė gindamas lietuvių kalbą ir kultūrą nuo lenkinimo. Per I pasaulinį karą liko Vilniuje, dalyvavo lietuvių politinėje ir kultūrinėje veikloje. Lietuvių konferencijos, kurioje buvo išrinkta Lietuvos Taryba, pirmininkas; tapo Tarybos nariu, pirmininkavo jos 1918m. posėdžiui, priėmusiam Vasario 16 Aktą; su kitais sutelkė konservatyviuosius ir radikaliuosius lietuvių politikus šiam aktui pasirašyti. Kai 1919 Raudonoji armija buvo užėmusi Vilnių, dirbo steigiamo Istorijos ir etnografijos muziejaus direktoriumi. Saugojo Lietuvių mokslo draugijos turtą, su kitais gynė lietuvių teises.
Vincas Kudirka lietuvių rašytojas, vertėjas, publicistas, kritikas, muzikas, visuomenės veikėjas. Vienas žymiausių 19 a. antros pusės tautinio atgimimo judėjimo veikėjų ir ideologų. Aktyviai užsiėmė publicistine veikla, 1889 sausį išleido lietuviško žurnalo Varpas pirmąjį numerį, organizavo laikraščio Ūkininkas leidimą. V. Kudirka...
Šį darbą sudaro 856 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!