Jonas Aistis aptarimas

Lietuvoje įsigalėjus sovietinei diktatūrai, daugelis Lietuvių turėjo pasitraukti iš tėvynės. Išvyko ne tik paprasti, bet ir mokslo žmonės: rašytojai, mokslininkai, dailininkai. Vieni meno žmonės, pajutę tragišką savo būties laikinumą, prislopino talentą, kiti rašė su dar didesniu užsidegimu. Tačiau dalis didžiųjų Lietuvos talentų vis tiek nepasiekė tokio kūrybiškumo lygio, kaip Lietuvoje. Jų atraminiu kūrybos ir gyvenimo tašku tampa Lietuva ir religija. Aisčio laiškuose šie įvaizdžiai ypač sustiprinami.
• Kultūrinis kontekstas (gamtoje regimi kultūros ženklai, teatrališkumas, polinkis į viduramžių meną).
• Į lietuvių kultūrą žengė nauja intelektualų karta, subrandinta pirmojo nepriklausomos Lietuvos dešimtmečio. Katalikybė, tvirtai išsilaikiusi kaime, apsaugojo ją nuo revoliucinio radikalizmo, apsvaiginusio daugelį Europos intelektualų. Lietuviškų gimnazijų auklėtiniai, nebesimokę rusų kalbos, mažiau tebuvo veikiami marksistinės literatūros, skelbusios klasių kovą ir revoliucinį perversmą istorijos varikliu. Jie orientavosi „į idealistiniai krikščionišką kultūrą” ir į Vakarų Europą, kur buvo siunčiami tęsti studijų, į nuosaikaus reformizmo teorijas ir individų dinamizmą.
• 1944 m. apgynė daktaro disertaciją apie Evangelijos vertimus į senąją provansalų kalbą.
• 1946 m. išvyko į JAV, kur dėstė lietuvių kalbą Marianapolio kolegijoje, dirbo „Laisvosios Europos komitete” Niujorke ir Kongreso bibliotekoje Vašingtone, buvo išrinktas Lietuvių rašytojų draugijos pirmininku.
lašas"). Tiesa, tų jausmų užuomazgų galima rasti ir ankstyvuosiuose eilėraščiuose -
„Peizažas", „Einu šilan", „Šilainė", „Miškas ir lietuvis", „Džiazas".
Asmenybė (biografinis kontekstas)
Aistis kuria lyrišką, elegišką eilėraštį, kuriame dominuoja lyrinio subjekto skausmas
ir kančia. Šiems jausmams reikšti pasitelkiami pasaulinės kultūros įvaizdžiai, tautosakos
motyvai, romanso stilistika. Bet Aisčio eilėraštyje ryški ir distancija, ironiškas
santykis su išsakomu jausmu. Poetas supranta, kad nuoširdus, tikras jausmas dar
nėra pakankama sąlyga eilėraščiui rastis, nėra jo estetinės vertės garantija, - poezija
gimsta ne tik iš jausmų, bet ir iš žodžių, išgyvenimo nuoširdumui perteikti būtina
poetinė meistrystė.
Jonas Aistis (tikroji pavardė Aleksandravičius) gimė netoli Rumšiškių, Kauno apskrityje.
Mokėsi Rumšiškių pradžios mokykloje, vėliau Kauno „Aušros" gimnazijoje.
1927 m. Jonas Aleksandravičius įstojo į Kauno universitetą studijuoti lituanistikos.
1932 m. išleido pirmąjį poezijos rinkinį „Eilėraščiai". Iki 1940 m. išėjo
dar trys rinkiniai. 1936 m....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!