Jonas Aistis biografija

Jonas Aistis - vienas žymiausių lietuvių lyrikų, eseistų, intymų lyrinį kalbėjimą derinęs su poetiniu programiškumu, reiškęs neoromantikų kartos idealus, vėlyvojoje kūryboje itin angažavęsis Lietuvai ir lietuviškumui. Eleginio, melodingo eilėraščio kūrėjas. Populiariausias savo laiku lietuvių poetas: besimokantis jaunimas atmintinai mokėjo kone visą jo kūrybą.
Jonas Aleksandravičius gimė 1904 m. Joninių naktį (pagal naująjį kalendorių liepos 7 d.) Kampiškių dvaro kumetyne, užnemunėje. Tėvas – dvaro kalvis. Kartu su aštuoniomis samdinių šeimomis gyveno šiaudais dengtame ilgame kumetyno pastate, mediniame, kaip ir visi dvaro trobesiai, stūksoję įlūžusiais stogais ir griūvančiomis sienomis.
Kazys Aleksandravičiui, poeto tėvas, 1901 m. vedė Marijoną Razulevičiūtę iš Rusonių kaimo. Kazio tėvų žemė buvo padalinta dviem vyresniesiems sūnums, o jam, išmokytam kalvystės amato, žemė nebepriklausė ir jis turėjo palikti tėviškę, Gastilionių kaimą.
Jauna šeima neturėjo lėšų nuosavai kalvei įsigyti, todėl Kazys Aleksandravičius kalviaudavo po aplinkinius dvarus.
Keliaujančio iš vienos vietos į kitą kalvio šeima (su trimis vaikais) 1907 m. rudenį tapo Rumšiškių miestelio gyventojais ir žemdirbiais. Čia poetas patyrė pirmuosius vaikystės įspūdžius.
Namas buvo mažais langais, jis stovėjo šalia Kokalnio piliakalnio. Ten augo ąžuolai, liepos, laukinės kriaušės, buvo kasamas juodasis molis. Piliakalnio papėdėje tekėjo Pravienos upelis. Tie reginiai ne kartą atgis poeto eilėraščiuose kaip prarasta palaima, atsidūrus toli nuo Lietuvos.
Pro galinį trobos langą buvo matyti šimtamečių pušų šilas. Vaikai lakstydavo į šilą uogauti ir grybauti.
Sekmadienį tėvas, apėjęs laukus, skaitydavo knygas. Jis mėgo pokalbius apie religiją ir mokslą. Buvo baigęs pradžios mokyklą. Įsirašęs į Šv. Kazimiero draugiją, gaudavo jos leidinius, tačiau beletristiką niekino. Nerūkė ir negėrė, buvo minkšto ir nuolaidaus būdo. Supykdytas išeidavo į ganyklą ir melsdavosi. Jau suaugusiam sūnui atrodė, kad ,,poetinę širdį“ paveldėjo iš tėvo, o polemikos įkarštį iš motinos. Apologijoje ,,Kalviui iš pašaukimo“ yra parašęs: ,,Aš tiek išmokau iš savo tėvo, ir jis man tiek yra davęs, ko nei vienas profesorius, nei vienas mokytojas, o aš jų turėjau visą šūsnį, nėra davęs“.
Motina, beraštė, mėgo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!