Jonas Aistis, jo kūryba, lyrika

J. Aistis ir neoromantizmas. J. Aistis, kaip ir Salomėja Nėris, Antanas Miškinis, Bernardas Brazdžionis, priskiriami antrajai neoromantikų kartai. Šie poetai tęsia romantinį išgyvenimų vaizdavimą, tačiau modernioje lyrikoje atsiranda poetinių transformacijų, daugiau ironijos. J. Aisčio kūrybinė pradžia vertinama kaip tradicijų tęsimas ir transformavimas, kai nesilaikoma įprastų eiliavimo taisyklių, žaismingai ir ekspresyviai kuriamas netikėtumas, paradoksas. Be to, tradicinis vaizdavimas papildomas tapybos vaizdais, įvairiais sąskambiais. Kuo toliau, tuo J. Aisčio kūryba darėsi asmeniškesnė, dramatiškesnė, elegiškesnė.
Lyrikos aptarimas. Pasak J. Aisčio, „Poezija man dingojosi kaip nuostabi, akinamai žydinti ir liepsnojanti šalis.“. Kurdamas poetas pasitelkia tautosakos, pasaulinės kultūros motyvus, vaizduoja ne tik lyrinio subjekto išgyvenimus, bet ir išskirtinę meninę tikrovę, kurią galima įvardyti kaip pasaką. Būtent pasakos motyvas labai aktualus visiems lietuvių neoromantikams. Pasaka – atsiribojimas nuo kasdienybės, ieškojimas idealaus, geresnio pasaulio: „Vėl tu mano kerinti tikrovė, – / O tavęs taip trokštu! / Ten ant marių krašto stovi / Gintariniai bokštai“ („Pasaka“). Tačiau pasaka ne tik ramina: „Gal nereiks ir pasakų tau sekti, / Nes ir tu žinai, / Kad taip reikia vis keliaut į naktį / Žmogui amžinai.“ („Kelionė į naktį“), „Iš miglų, iš pasakų, iš senų senų legendų / Tavo laimės poringę pinu.“ („Mal du pays“), ji perteikia žmogaus išgyvenimus: „Atėjo pasaka į žalią naktį, / Atėjo pasaka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!