J. Vaičiūnaitė "Žemaitė"

Judita Vaičiūnaitė Eilėraščio „Žemaitė“ interpretacija Iš ciklo „Senos fotografijos“ Juditai Vaičiūnaitei įdomūs ir reikšmingi seniai gyvenusių žmonių likimai. Todėl, kad viskas, kas mus supa dabar, daugiau ar mažiau yra atėję iš senų laikų. Vaičiūnaitės poezija labai moteriška. Gausu moterų, kaip antai – Žemaitė, G.Petkavičaitė – Bitė, Šatrijos Ragana ir kitos. Eilėraštis „ Žemaitė“ iš ciklo „Senos fotografijos“ yra dedikuojamas didžiajai mūsų kūrėjai Julijai Beniusevičiūtei – Žymantienei. Jau pirmosios eilėraščio eilutės slepia savyje Žemaitės autobiografijos detales: „Žiūrėk, ir po rudens žvaigždėm sužibs lyg nimbas žibalinė lempa, kaimynų vaiko atnešta – ir nebeskęs troba tokioj tamsoj...“ Ne veltui čia yra minimas metų laikas – ruduo ir kaimynų vaiko atnešta žibalinė lempa. Mat, kadaise kaimynystėje gyvenusio švietėjo Povilo Višinskio įkvėpta, Žemaitė parašė pirmąjį savo kūrinį „Rudens vakaras“. Lyrinis subjektas čia nėra aiškus, mes jį jaučiame, jis nuolat kreipiasi į Žemaitę: „Žiūrėk, <...> sužibs lyg nimbas žibalinė lempa. Žiūrėk jau greit pasnigs“. „Tik neužmiršk tos skepetos, tos ligi graudulio savos.“ Šiose eilutėse mes matome tipišką, iki skausmo mums žinomą Žemaitės portretą. Pirmosios strofos paskutinė eilutė byloja apie Žemaitės didelę motinišką širdį ir šilumą. Mat ji pati išaugino penkias dukras ir du sūnus. Be to, I-ojo pasaulinio karo metais ji įsitraukė į karo pabėgėlių šalpos darbą. Antrojoje eilėraščio strofoje, kalbėdamas apie laiko dinamiškumą, lyrinis subjektas vėl kreipiasi į Žemaitę, sakydamas: „Žiūrėk, jau greit pasnigs, padvelks žieminiais obuoliais“...Toliau eilėraštyje seka eilutė „Pavirsi vadovėliuose į kaimišką madoną“. Ji patvirtina, kad ši rašytoja yra ypatingas lietuvių tautos žmogus, prie kurio kūrybos prisilies ir augančioji karta. Kadangi Žemaitės kūriniuose gausu detalių gamtos, papročių ir buities aprašymų, todėl ji įvardijama kaip kaimiška madona. Lyrinis subjektas mums atskleidžia , kad Žemaitė jau liesta senatvės gruodo. Brandi rašytoja , kurią gerbia kartų kartos: „...pabučiuos tau ranką sūnūs, dukros ir anūkai, ir proanūkių minios – tavo troboje sutilpus Lietuva...“ Tai įrodo, kad poetė paliko kūrybini paveldą kitoms kartoms. Visame eilėraštyje dominuoja kaimiški vaizdiniai, buitiškos detalės: žibalinė lempa, troba, žieminiai obuoliai. Aplinka artima Žemaitei. Judita Vaičiūnaitė naudoja aliteraciją, siekdama sukurti skambesį: „Žiūrėk, ir po rudens žvaigždėm sužibs lyg nimbas žibalinė lempa“. Taipogi eilėraštyje gausu daugtaškių, kurie yra neatsiejama J. Vaičiūnaitės kūrybos dalis.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!