J. Savickis. Išsamus konspektas

Jurgis Savickis – Lietuvos diplomatas, XX a. vidurio rašytojas modernistas, kuriam artimiausia ekspresionizmo(būdingas dvasinė įtampos vaizdavimas, ironiškas santykis su tikrove, laisvas kuriamo vaizdo asociatyvumas, detalių išraiškingumas, polinkis šokiruoti, derinti nesuderinamus dalykus, ryškios, neįprastos spalvos)srovė ir impresionizmas(siekiama pagauti kintančios dabarties įspūdį, sąlygiškumą, netikėtumą).

Biografija:

• Gimė Žemaitijoje, netoli Ariogalos.

• Šeima. Pirmas vaikas iš 12, tačiau užaugo tik 5 (kitus pasiglemžė skarlatina). Su žmona (žyde) išsiskyrė, vėliau turėjo dar dvi moteris – danę ir olandę, pastaroji po Savickio mirties, jo paties paprašyta, sudegino visus autoriaus rankraščius. Su pirmąja žmona susilaukė dviejų sūnų (vienas sūnus-dailininkas buvo vedęs žydę Juliją ir sušaudytas nacių, kai lankė ją gete. Vėliau Julija buvo išvežta į Štuthorfo koncentracijos stovyklą, kurioje ja ir jos dukra rūpinosi B. Sruoga).

• Išsilavinimas. Būdamas 12 metų išvyko iš Lietuvos, mokėsi Maskvos berniukų gimnazijoje, Maskvoje ir Krokuvoje studijavo dailę.

• Visuomeninis darbas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui Peterburge dirbo Lietuvių komiteto įgaliotiniu nukentėjusiems nuo karo šelpti, vėliau Danijos Raudonajame kryžiuje rūpinosi lietuviais karo belaisviais. Po nepriklausomybės paskelbimo dirbo diplomatinį darbą ir atstovavo Lietuvą Suomijoje. Vėliau darbavosi Užsienio reikalų ministerijoje Kaune ir tuo pačiu metu vadovavo Valstybės teatrui.

• Mirtis. Prieš Antrą pasaulinį karą išvyko į Pietų Prancūziją, kurioje buvo nusipirkęs vilą ir pavadinęs „Ariogala“, čia užveisė nuostabų sodą, vertėsi daržininkyste, kuri padėjo išgyventi karo nepriteklių. Mirė nuo insulto, palaidotas Prancūzijoje.

• Asmenybė. Autoriaus brolis A. Savickis rašė: „Jurgis <...> didelis nenuorama, plačios širdies, tikras meno žmogus, gamtos ir Europos miesto vaikas.“; Dosnus. Mielai skolindavo ir skolindavosi, nesistengė skolų nei susigrąžinti, nei grąžinti; Labai mylėjo tėviškę, broliui rašė: „<...> net paukštis grįžta į savo tėviškę, į savo lizdą. O žmogus be tėviškės bus nelaimingas“.

Kūrybinis palikimas:

• 1922 m. Berlyne – pirmasis apsakymų rinkinys „Šventadienio sonetai“.

• 1928 m. Kaune išleistas novelių rinkinys „Ties aukštu sostu“

• Po ilgos pertraukas 1951 m. JAV išleidžiamas novelių rinkinys „Raudoni batukai“

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!