Jurgis Savickis - išsamus konspektas

Kultūrinis kontekstas.
žmogui būdingas vienatvės, nerimo, vertybių praradimo jausenas.
įsižiūrėti.
Žmogaus dvasinė krizė - pagrindinė situacija, ekspresionistų aiškinama individo
nereikšmingumu masinės industrializacijos ir pasaulinių karų epochoje.
Ekspresionizmo bruožai:
Dramatizmas.
Savotiškas romantikų genijaus pakartojimas, nes veikėjas individualistas, nuolat įsitempęs,
konfliktiškas: ignoruojantis, nesitaikstantis su visuomenėje galiojančiomis elgesio taisyklėmis, moralės
normomis arba trokštantis atsinaujinti ir metantis iššūkį visuomenės dvasiniam menkumui, banaliems,
materialiems poreikiams.
Santykis su laiku.
Akcentuojamas pašėlęs gyvenimo tempas, todėl nebėra kada grįžti, sukiotis atgal į praeitį,
atsisakoma gyventi pagal senąsias tradicijas.
Žmogaus gyvenimas nėra istoriškas (susijęs su tautos istorija ar giminės praeitimi), gyvenama čia
ir dabar.
Santykis su aplinka.
Erdvė neregėtai plati (visas pasaulis).
Kuriami chaoso, apvirtusio, deformuoto pasaulio vaizdai.
Kiti estetikos principai.
Ekspresionistai atmetė realizmo šalininkų (kurie tik kopijavo tikrovę), impresionistų (kuriems
svarbiausias akimirkos įspūdis) meną ir savo kūryboje pabrėžė žmogaus nerimą, kylantį dėl vidinio
(sąmonės, idealo) ir išorinio pasaulio neatitikimo.
Daugelį kūrybos temų lėmė didėjantis miesto ir kaimo kontrastas (pvz., tyla ir nuolatinis
šurmulys, triukšmas), technikos ir mokslo pažanga, greitėjantis gyvenimo tempas, žiniasklaidos įtaka
visuomenei ir pan. bei šios civilizacijos nešamo blogio kritika: žmogaus atotrūkio nuo gamtos (tai yra
nudvasintos gamtos), kurią užgožė akmeninė, šurmulinga miesto kasdienybė; žmogaus vidinis suskilimo
(veidmainystės); susvetimėjimo, vienatvės; materialumo pirmenybės prieš dvasingumą (pvz., šaipėsi iš so-
čių ir savimi patenkintų miestiečių, kurie po išoriniu puošnumu (kauke) dažnai slėpė asmenybės
nuosmukį), nuobodžiavimo, baimės dėl artėjančios katastrofos nuojautos.
Matydami žmonių moralinę krizę, nujausdami artėjančią katastrofą, gyvenimą suvokė kaip šiurpią
komediją, todėl dažnai jį vaizdavo groteskiškai: mėgo juodą ir raudoną spalvas; dažni cirko, baleto, artistų,
marionečių motyvai; į miestą žvelgė metaforiškai, kaip į pražūtį nešantį pragarą, kuris vilioja žmones savo
judrumu, greitai kintančiu gyvenimu, laisve kūrybai; dažnos žmonių kaukės (dėl vidinio ir išorinio
pasaulio neatitikimo ir baimės pasirodyti kitokiems; veidmainystės, susvetimėjimo, gobšumo, dvasinio
nuosmukio).
Tikrovė perkuriama suprimityvintai, iškreiptai, nes žmogus realybę (gyvenimą, pasaulį) suvokia
ne pats tiesiogiai, o iš žiniasklaidos priemonių.
Erzino neginčijamas (nuo seno priimtas) pa klusnumas šeimos autoritetui - tėvui, per daug griež tas
auklėjimas mokykloje, kas tik gniuždė jautresnės prigimties vaikus, todėl savo kūryboje kėlė žmogaus
savarankiškumo problemą.
Iškyla naujas veikėjas – nervingas, agresyvus (piktai...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!