Justino Marcinkevičiaus poetinės dramos „Mažvydas“ pagrindinis veikėjas – neeilinė istorinė asmenybė, protestantų pastorius, pirmosios lietuviškos knygos autorius Martynas Mažvydas. Herojų galima drąsiai vadinti gyvenimo mokytoju – tai išmintinga asmenybė, siekianti atvesti žmones į doros kelią, norinti parodyti, kas yra gera, o kas bloga, skleidžianti savo pasaulio sampratą, bandanti išmokyti tautiečius lietuviško žodžio, ugdanti jų tautinę savimonę. Tai asmuo idealistas, atkakliai siekiantis užsibrėžtų tikslų, net jei ir „nepeša“ iš jų jokios naudos: „Bet aš kovosiu, Vilentai, kovosiu!/ Aš grumsiuos dėl kiekvieno žodžio...”. Dramos herojus taip pat yra griežtas, tačiau teisingas, jis įsitikinęs savo pažiūrų korektiškumu: „Ir atsiminkit: darbas – kaip malda. Kuo nuoširdesnis, tuo brangesnis dangui.“. Šis palyginimas leidžia daryti prielaidą, kad Mažvydas – itin tikintis ir religingas. Kunigo antroji žmona Benigna buvo nepatenkinta vyro veikla, jo noru padėti žmonėms: „Užmiršom gimines.“, ji tarsi priekaištavo pastoriui dėl to, jog pastarasis neskiria pakankamai laiko artimiesiems. Vis dėlto, Mažvydas nepasiduoda Benignos daromai įtakai ir atsiskleidžia kaip išmintinga, filosofuojanti asmenybė: „Kad netikėjimas svarbu, ne maldos, o tai, kiek žmogui gero padarai.“. Veikėjas viską „matuoja“ gerumu, t.y., gerais poelgiais, kuriuos asmuo padaro kitam žmogui. Anot kūrinio herojaus, individas gyvendamas turi kentėti, būti nelaimingas, tik taip jis išgrynins savo nuodėmingą kūną ir sielą. Pagrindinės vertybės, kuriomis Mažvydas remiasi, tai tautiškumas, patriotizmas, nacionalizmas, gimtosios kalbos puoselėjimas, žmogaus laisvės. Dvasininkas stengiasi, kad šalyje gyvenantys lietuviai neprarastų nacijos tautinio identiteto, galų gale – gimtosios kalbos. Pastorius sako: „Čia laukia Išminties ir Mokslo vaisiai, kuriuos dalijam šiandien dovanai! “, iš šių žodžių galima daryti išvadą, kad jis negailėdamas nei jėgų, nei materialinių išteklių, stengiasi padėti žmonėms augti kaip asmenybėms, nori juos ugdyti, lavinti. Jis moko žmones gerumo, atjautos elgetaujančiam, vargstančiam, siekia sugrąžinti juos į doros kelią: „Pasigailėkit, žmonės, neatstumkit jo rankos ištiestos, nes mūsų kelias į amžiną gyvenimą išklotas gerais darbais, maldom ir aukomis.“. Neretai Mažvydas pasineria į vidinius apmąstymus:...
Šį darbą sudaro 952 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!