J. Marcinkevičius "Kiek daug tylėjimo gamtoj"

Justino Marcinkevičiaus kūryba šakota ir įvairių žanrų: eilėraščiai, poemos, dramos, apysaka, esė. Kaip ir V. Mykolaičio-Putino kūryboje, taip ir Justinui Marcinkevičiui svarbiausia – tėvynė, gimtoji kalba, žmogaus dvasia.
Pirmojoje strofoje, greta iškalbių žodžių, poeto kūryboje atsirado iškalbios tylos motyvas, tarsi pakuždėtas gamtos: „Kiek daug tylėjimo gamtoj, kiek atkaklaus, kantraus augimo!“. Gamta atkakliai tyli ir kantriai augina. Tai eilėraštis, kuriame išreiškiamas poeto požiūris į žodį kaip žmogaus sielos atspindį ir išraišką. Žodžiai vartojami atšimpa ir nusinešioja, žmogus turi juos „prižiūrėti“ ( tikrinti savyje jų tikrumą ir švarumą ), kad galėtų kalbėti dideliais ir švariais žodžiais. Kai kurie žodžiai eilėraštyje pasirodė tuščiažiedžiai, nesakantys arba nesiekiantys tiesos: „ Palaiminta tyla, kuri nuo tuščiažiedžių žodžių gina“.
Eilėraštis sudarytas iš keturių ketureilių strofų, surimuotų kryžminiu mišriuoju rimu. Tipas – meditacinis. Kūrinio kompozicija – žiedinė, pirmųjų eilučių pasikartojimas pabaigoje.
Antrojoje strofoje taip pat kalbama apie iškalbią tylą: „ Palaiminta žolės tyla ir atverstos arimų mintys“. Visame eilėraštyje vyrauja pakili meditacinė eilėraščio žmogaus būsena, harmonija su gamta.
Retoriniu kreipiniu „O žodi žodi! Argi tu už tylą neiškalbingesnis?“ pradedama trečioji strofa. Žodis , kalba,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!