J. Biliūnas - Vagis

Pavadinimo aiškinimas.
Pavadinimu „Vagis” norima lyg pabrėžti socialinį žmogaus vaidmenį visuomenėje (atstumtas, nepageidaujamas, pažeidžiantis visuomenės normas), tačiau novelėje iškyla kita žmogaus reikšmė – dvasingoji. Dėmesio centre ne vagis, o pasakotojas, kurio gyvenimas, dvasinė būsena nulemta susitikimo su vagimi.
Koks tas vienas atsitikimas? Tai susitikimas su vagimi, kuris įsilaužęs naktį nori pavogti arklį, berno pasididžiavimą. Žmogus akimirksniu apsisprendžia ginti save ir savo turtą, užmu­ša vagį. Ne iš karto suvokia, ką padaręs, bet sąžinė ilgai lieka nerami („ilgai tasai žmogus mano akyse stovėjo”). Nerimą Bi­liūnas išreiškia savitu palyginimu: „kaip koks kirminas krūtinę man ėdė”. Ieškodamas nusiraminimo žmogus pasisako kunigui, žmonai, artimesniems kaimynams, yra suprantamas, guodžiamas, bet ramy­bės neranda, klausia savęs: „Gal geriau būčiau padaręs, jeigu atvirai valdžiai būčiau prisipažinęs, teismo rankosna atsidavęs”. Biliūnas leidžia žmogui teisintis: o kam bus geriau – išveš, uždarys į kalėjimą, kuris „juk nepataiso žmonių”. Bet sąžinė vis vien nerami. Biliūnas pirmasis lietuvių literatūroje kalba apie sąžinę – svar­biausią žmogaus teisėją. Atimti kito gyvybę, net ginantis nuo vagies, yra labai sunkus nusikaltimas. Kad ir prieš savo valią nužudęs žmo­gų, veikėjas neatgauna ramybės: „O dėl to ir dabar dažnai tas pats kirminas mano širdį graužia. Ir nežinau dar, ką pasakys man už tai Visagalis…”
Kūrinio sandara
Kūrinio ištraukoje išryškėja penki prasminiai teksto vienetai. Jų skirstymas atitinka veiksmo evoliuciją – linijinį laiką. Išorinis bei vidinis žmo­gaus veiksmas pagrįstas priežasties ir pasekmės ryšiais:
Žmogaus būsena iki nusikaltimo;
1. Arkliavagio nužudymas;
2. Žmogaus veiksmai ir dvasiniai išgyvenimai po nusikaltimo;
a) arkliavagio apieškojimas;
b) lavono atsikratymas;
3. Žmogžudystės įvertinimas:
a) aplinkinių žmonių;
b) paties savęs.
Vagies paveikslas (fiziniame plane ir dvasiniame plane)
Fiziniame plane vagies paveikslas piešiamas labai šykščiomis ir lakoniškomis priemonėmis: „žila barzda”, „burlokas”, apsiginklavęs revolveriu ir prisegtu prie diržo peiliu. Skaitytojas taip ir nesužino nei jo amžiaus, nei vardo, nei iš kur atkeliavęs. Tačiau dvasiniame plane šiam veikėjui, tiksliau susitikimo su juo pasekmėms, skiriamas pagrindinis dėmesys. Iki nusikaltimo ir jo metu atėjūnas vertinamas kaip nusikaltėlis,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!