Interpretacijos

J. Biliūnas "Liūdna pasaka"

9.0   (2 atsiliepimai)
J. Biliūnas "Liūdna pasaka" 1 puslapis
J. Biliūnas "Liūdna pasaka" 2 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

JONAS BILIŪNAS “LIŪDNA PASAKA” IŠTRAUKOS ANALIZĖ IR INTERPRETACIJA “Tik staiga kažin koks ypatingas, niekados dar negirdėtas balsas man ausyse sudejavo. Sudejavo kaip senatvės skundas, nelaimių atbalsis. Taip dejuoti galėjo tik žmogus senas, labai senas, ir labai nelaimingas. Tam garsui nėra raidžių: jo negalima žodžiu išreikšti, - galima tik jausti... Atsigręžiau nustebęs: žiūrėjau ir laukiau... Iš ažu namo kertės išlindo sena aukšta moteriškė. Ėjo jinai tiesiai int mane, lazdele pasirimsčiuodama ir dejuodama. Ją pamatęs, greitai nusisukau. Bet pajutau, kad jinai jau prie manęs: stovi, tiesiai int mane savo baisias akis intbedusi. Neišturėjau: sudrebėjau ir atsigręžiau. Pamačiau tas jos akis. Ne, tai ne akys. Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali ant žmogaus padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš artie matomos. Taip, tai buvo užgesusios žvaigždės. Tik tos žvaigždės dar matė: jos tiesiai int mane žiūrėjo... • Ko tamsta nori? - dusliu balsu paklausiau, visas krūptelėjęs. Nieko neatsakė: ar negirdėjo, ar gal nesuprato. Tik, intbedusi savo klaikias akis, žiūrėjo int mane. Nežinojau, kas daryti: buvo ir nesmagu, ir gėda. Krepšio su savim neturėjo: nežinojau, ar jinai ubagė. Suradau kišenėj du skatiku ir atsikėlęs įspraudžiau jai rankon. Nejuto... Du skatikai nulėkė iš rankos žemėn, e jinai, nei karto nemirktelėjus, žiūrėjo int mane. Krūtinėj pajutau šaltą sopulį. Neturėjau kur dėties... Tik staiga moteriškė atsigręžė visa kiton pusėn ir išvydo ant dirvonėlio žmones. Sudejavo, jos lūpos ėmė krutėti. Išgirdau, kaip sunkiai, tyliai prakalbėjo: • Kiek ponų... kokie jie visi gražūs... • Staiga vėl intbedė int mane akis ir paklausė: - Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?… Intbedus akis pastovėjo… Paskum, tartum atsakymo nesulaukusi, nuėjo takeliu dejuodama.Ant dirvonėlio, ją išvydę, visi nutilo. Tartum giltinė pro šalį pralėkė. Ir jie, kaip ir aš, mėgino išsibodėti nuo jos skatikais. Bet tie skatikai mažai, matyt, tai moteriškei rūpėjo. Pastovėjusi, kiek jinai pati norėjo, išnyko iš visų mūsų akių kaip klaikus "memento mori"...” Jonas Biliūnas – pirmasis lietuvių rašytojas, ištobulinęs psichologinio apsakymo žanrą. Rašytojas buvo puikus stilistas: graudumo, užuojautos ir gailesčio būsenas išreikšdavo kalbėdamas ramiu tonu. Jo kūryboje svarbiausia, kaip atsitikimas pakeičia žmogų, kokius pėdsakus palieka jo sieloje, kaip tai, kas vyksta žmogaus širdyje, atsispindi jo išorėje. Tokio žmogaus būsena parodoma J.Biliūno apsakymuose “Brisiaus galas”, “Joniukas”, “Ubagas” . Ypatingai šis Biliūno kūrybos bruožas pasireiškia apsakyme “Liūdna pasaka”, kurioje sena, išprotėjusi moteris, vardu Juozapota, ieško jau seniai žuvusio savo vyro. Ištraukoje aprašomas Juozapotos portretas. Jos vaizdas sukrėtė pasakotoją (pasakojama pirmuoju asmeniu). Jau pirmasis girdimasis įspūdis buvo gūdus: “Tik staiga kažin koks ypatingas, niekados dar negirdėtas balsas man ausyse sudejavo. Sudejavo kaip senatvės skundas, nelaimių atbalsis. Taip dejuoti galėjo tik žmogus senas, labai senas, ir labai nelaimingas.” Jonas Biliūnas Juozapotos portretą pateikia nuosekliai. Toliau seka jos išvaizdos aprašymas: “Iš ažu namo kertės išlindo sena aukšta moteriškė. Ėjo jinai tiesiai int mane, lazdele pasirimsčiuodama ir dejuodama. Ją pamatęs, greitai nusisukau. Neišturėjau: sudrebėjau ir atsigręžiau. Pamačiau tas jos akis. Ne, tai ne akys. Tai buvo du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali ant žmogaus padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš artie matomos. Taip, tai buvo užgesusios žvaigždės.” Epitetai “sena aukšta”, “lazdele pasiramsčiuodama” dar nieko nesako. Žmogaus sielos veidrodis – akys. Juozapotos akis Biliūnas lygina su “dviem taškais”. Šis palyginimas byloja apie tai, kad akys neišraiškingos, abejingos. Skaitytojas gali suprasti, kad tai – išprotėjusio žmogaus akys. Tai patvirtina ir epitetai: “klaikūs, be gyvybės”. Akių sugretinimas su užgesusiomis akimis dar iškalbingesnis. Žvaigždės jau užgesusios, tačiau kažkada jos švietė. Tai reiškia, kažkada ši moteris buvo jauna, sveika ir laiminga. Akys-žvaigždės “iš artie matomos”. Tai reiškia, kad visi aplinkiniai mato Juozapotos skausmą, ji net neslepia jo, vaikšto po minią žmonių ir klausinėja: “Ar nežinai tamsta, kur mano Petriukas?…”. Pasakotojas, susidūręs su šia sena moterim, sutrinka: Nežinojau, kas daryti: buvo ir nesmagu, ir gėda. Krepšio su savim neturėjo: nežinojau, ar jinai ubagė. Suradau kišenėj du skatiku ir atsikėlęs įspraudžiau jai rankon. Nejuto... Du skatikai nulėkė iš rankos žemėn, o jinai, nei karto nemirktelėjus, žiūrėjo int mane. Krūtinėj pajutau šaltą sopulį. Neturėjau kur dėties...” Tai dar kartą įrodo, kad Biliūnas meistriškai pateikia žmogaus empatijos būsenas. Epitetas “šaltas sopulys” geriausiai įvardija pasakotojo būseną – nuo sumišimo, nejaukumo, netgi savotiškos baimės iki užuojautos, gailesčio, noro padėti, bet negalėjimo to padaryti. Visi, pamatę ją nutyla: “Ant dirvonėlio, ją išvydę, visi nutilo. Tartum giltinė pro šalį pralėkė.” Šalia Juozapotos žmonės nejaukiai jaučiasi ne tik todėl, kad jaučiasi bejėgiai negalėdami padėti, ne tik todėl, kad jos paveikslas bauginantis. Žmonės prisimena, kad egzistuoja mirtis. Palyginimas su giltine neatsitiktinis. Juozapotos portretą apibendrina palyginimas “kaip klaikus "memento mori". Šie lotyniški žodžiai, reiškiantys “prisimink, kad mirsi” perteikia pagrindinę ištraukos ir, beje, viso kūrinio mintį: žmones gąsdina mirtis, senatvė, jie vengia apie tai kalbėti, galvoti, tačiau mirtis pati save primena – iš pradžių užuominomis (“giltinė pro šalį pralėkė”). Taigi apsakyme “Liūdna pasaka” paliečiama visai žmonijai aktuali mirties, skausmo ir senatvės problematika, pabrėžiamas bejėgiškumas. Šis J.Biliūno apsakymas drąsiai gali būti laikomas psichologinio realizmo viršūne.

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 804 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Lygis
Universitetinis
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
2 psl., (804 ž.)
Darbo duomenys
  • Lietuvių kalbos interpretacija
  • 2 psl., (804 ž.)
  • Word failas 30 KB
  • Lygis: Universitetinis
www.nemoku.lt Atsisiųsti šią interpretaciją
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt