J. Biliūnas bei jo apysaka "Liūdna pasaka"

 Jono Biliūno kūrybinis kelias prasideda 19a. pabaigoje, tačiau į didžiąją literatūrą jis ateina 20a. pradžioje. Nors rašytojas brangina savo pirmtakės Žemaitės realistinės prozos tradicijas, vis dėlto pasuka šiek tiek kitokiu keliu. Rašytojas yra laikomas psichologinės prozos pradininku, nes jo nedomina socialinė tikrovė: jis įsižiūri į žmogaus dvasią, pasakoja apie tai, kokį pėdsaką žmogaus širdyje palieka grubus žodis, neteisingas poelgis ar net žvilgsnis. Jo kūryba lyriškesnė, nes pasirenkamos ypatingos žmogaus gyvenimo situacijos: skriaudos, kaltės akimirkos. Lyrinės prozos tradicijas savo kūryboje vėliau tęsė R. Granauskas, J. Aputis. Tačiau jis nesiekia subarti, vengia didaktikos. Biliūno manymu, jo kūrybos misija – šlifuoti žmogaus dvasią, suteikti jam moralinių vertybių supratimą. Nors pats autorius to ir nesiekė, bet jo kūryba tampa savotiška humanizmo mokykla. Vienas iš jo kūrinių, kuriame žmogus ir jo dvasia yra visa ko centras, yra apysaka „Liūdna pasaka“.
Apysaka susideda iš dviejų dalių. Pirmoji dalis tarsi lyrinė įžanga, sujungianti praeitį su dabartimi. Atsiskleidžia pasakotojo situacija, turinti autobiografiškumo bruožų, todėl kalbama pirmuoju asmeniu. Pasakotojas yra grįžęs namo, sergantis, todėl lieka vienas namuose. Jis mėgaujasi gamta, stebi susirinkusius linksmus ir nerūpestingus žmones. Kaip priešprieša ramumui, iškyla nelaimingos moters vaizdas. Pasakotojas yra jautrios sielos, todėl šios moters figūra palieka jam įspūdį ir tampa pasakojimo išeities tašku. Antrojoje dalyje atsiskleidžia istoriniai įvykiai – 1863 metų sukilimas, tačiau šiai išorinei plotmei skiriama mažai dėmesio, nes svarbiausia rašytojui yra moters, Juozapotos, likimas, dvasinė plotmė. Sukilimo įvykiai, eiga bei Juozapotos vyro likimas atskleidžiamas tik per jos pačios jausmus, išgyvenimus. Antroji dalis pradedama kaip pasaka, pasakojama objektyviai. Tačiau ši pasaka nėra tipiška lietuvių pasaka, nes neturi jai būdingos laimingos pabaigos, todėl rašytojas ją ir įvardija kitaip – „Liūdna pasaka“.
Nagrinėjamoje ištraukoje pateikiamas Juozapotos sapnas. Biliūnas buvo pirmasis rašytojas, įvedęs sapno motyvą literatūroje. Sapnas yra pavaldus ne protui, sąmonei, o pasąmonei, todėl jame atsiskleidžianti tikrovė ne visuomet suvokiama budraus proto. Sapnas, kaip ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!