J. Biliūnas. Apysaka ,,Liūdna pasaka‘‘. Juozapotos sapnas.

Psichologizmas pakeitė žmogaus apibūdinimo, informacijos apie jį teikimo prozoje sistemą. Iš esmės pakito žmogaus aprašymas. Anksčiau prozoje buvo aprašoma žmogaus išorė, aplinkos reiškiniai. Autoriui svarbiausia – psichologiniai aspektai. Akys - ,,sielos veidrodis‘‘. Akių apibūdinimas Biliūno tekste tampa svarbiausiu leimotyvu. Dažniausiai išoriniai portreto bruožai verčiami vidaus būsenų ženklais. Balsas atskleidžia labai daug, tuo metu, veikėjo jaučiamų jausmų. Aprašomi įvairių žmonių balsai, kurie kartais yra graudūs, tykūs, gailestingi, bet tvirti. Novelėje naudojamas Juozapotos balso graudumas bei šiurpumas, priverčiantis pasakotoją bėgti namo užsikimšus ausis. Taip dejuoti galėjo tik žmogus senas, labai senas ir labai nelaimingas. J. Biliūnas labai jautriai stengėsi parodyti veido išraiškos galią. Psichologizmas pertvarkė ir patį aplinkos vaizdą. Žemaitės, Lazdynų Pelėdos prozose buvo atskleidžiama aplinka, materialinės ypatybės ir jie buvo labai išraiškingi, spalvingi bei taiklus, tačiau daugumoje iš jų nebuvo atskleistas veikėjo ir aplinkos kontaktas. Žmogus ir aplinka lyg...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!