J. Biliūnas - biografija

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios lietuvių kūrėjai kartais dramatiškai pavadinami mirtininkų arba džiovininkų karta. Ši liga nusinešė perspektyvių asmenybių gyvybes: Vinco Kudirkos, Prano Vaičaičio, Povilo Višinskio, Jono Biliūno.
Įdomus ir kitas faktas, kurį aptarė kultūrologas Vytautas Kavolis: „Tik paskutiniaisiais XIX. a. dešimtmečiais lietuviškai kalbančio žmogaus charakterį pradeda ryškiau formuoti konservatyvių tėvų ir radikalių sūnų konfliktas. Paaštrėjusį tėvų-sūnų konfliktą galima aiškinti padidėjusiu skirtumu tarp tėvų tradicinės kultūros ir sūnų moderniosios“. Minimo konflikto priežastis yra ta, kad tėvai svajodavo bent vieną iš sūnų išleisti į kunigus, kadangi tai buvo patikimiausias iš realiai pasiekiamų būdų patogiai ir aprūpintai gyventi, be to, garantuojantis tėvams ir visai giminei garbę. Pasipriešinti tėvų valiai ir atsisakyti kunigystės reiškė netekti jų paramos, užsitraukti namiškių ir apylinkės gyventojų rūstybę. Tad tam galėjo ryžtis tik valingi jaunuoliai, kuriuos dažniausiai lydėdavo badas ir skurdas. Tačiau ne vienas jų pasiaukojo kilniam tikslui – darbuotis atgimstančios Lietuvos labui.
Carinės Rusijos priespauda, sunki ir varginga buitis, valstietiška pasaulėjauta varžė laisvesnį apsisprendimą, tad gimnazistai, pasukę pasauliečio keliu, profesijos įgyti dažnai važiuodavo į Varšuvą, Peterburgą, Maskvą, be to, išsimokslinusiems lietuviams buvo draudžiama dirbti savo krašte.
Biliūnas pasirinko mokslą ir literatūrą. Ieškodamas savo kelio, blaškėsi tarp publicistikos, kritikos, politinės veiklos, kol galutinai atsidavė „dailos“ literatūrai. Pačius geriausius kūrinius Biliūnas parašė 1904-1907 m. – gyvenimui jau gęstant. Tačiau ir negausi jo kūryba liudija savitą rašytojo talentą ir rodo mūsų literatūros brandą.
Jonas Biliūnas (1879 m. balandžio 11 d. Niūronyse, Anykščių valsčius, Utenos apskritis – 1907 m. gruodžio 8 d. Zakopanėje, Lenkija) – XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios lietuvių prozininkas, publicistas, lyrinės prozos pradininkas Lietuvoje, visuomenės veikėjas. Gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje, buvo paskutinis, dešimtas vaikas. Kaimo daraktoriaus paruoštas, 1891–1899 m. mokėsi Liepojos gimnazijoje. 1893 m. mirus abiem tėvams ir 1899 m. atsisakęs stoti į kunigų seminariją, neteko giminių finansinės paramos. 1899–1900 m. gyveno Liepojoje, kur vertėsi privačiomis pamokomis. 1900...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!