Žmogiškumo problema literatūroje (J. Biliūnas, J. Savickis, F. Kafka)

Žmogus iš prigimties yra sociali būtybė, kuriam pilnatvės jausmą suteikia bendravimas, darni būtis su kitu. Kitaip tariant, kad būtum, reikia kito. Tarpusavis sutarimas, santykis- esminė mūsų, kaip žmonių vertybė. Prancūzų rašytojas Antuanas de Sent-Egziuperi yra pasakęs, kad vienintelė tikroji prabanga – tai žmonių tarpusavio bendravimo prabanga. Žmogiškumą galima suvokti, kaip labai platų aspektą, tačiau pagal įvairius šaltinius žmogiškumas sukonkretinamas iki tam tikros svarbios moralinės žmogaus savybės, susijusios su humanistinėmis įdėjomis. Bendravimas ne visuomet yra darnus, jame dažnai aptinkamos įvairios problemos, o kitais atvejais bendravimo tiesiog nėra. Kalbėjimas apie žmogiškumą ir būtent žmogiškumo problematikos temos plėtojimas literatūriniuose kūriniuose suteikia žmonėms daugiau minčių apie humanistines vertybes bei antivertybes, o taip pat leidžia geriau suvokti žmogiškumo procesus. Lietuvių rašytojų realistų- Jono Biliūno, Jurgio Savickio kūryboje žmogiškumo problemos perteikiamos per įvairių personažų gyvenimus ir gyvenimo peripetijas. Pagrindinė kūrinių mintis yra konkreti. Užsienio autorių, kaip Franco Kafkos kūryboje plačiau plėtojama nukentėjusiojo vaidmens tema, atsigręžiama į visuomeninę sumaterialėjimo, susvetimėjimo problematiką.
XIX-Xxamžių sandūros rašytojo, realizmo atstovo, psichologinės ir lyrinės lietuvių prozos pradininko Jono Biliūno kūryboje perteikiama tikrovė, nepagražinti žmonių santykiai, atskleidžiama žmogiškumo problematika. Autorius domisi ne socialiniais žmonių tipais, o vidinėmis jų būsenomis. Apysaka „Liūdna pasaka“ išryškina svetimo žmogaus menkinimo, engimo problemą, bei atskleidžia žmogiškų vertybių, kurios, laikui bėgant nyksta problematiką. Kūrinio veiksmą J. Biliūnas nukėlė į 1863m. sukilimo laikotarpį. Tačiau kūrinyje nerasime konkrečių mūšio aprašymų. Autoriui svarbiau ne pats įvykis, o jo padariniai eiliniam žmogui. Petras Banys išeina į sukilimą, jis trokšta gražesnio gyvenimo. Pavaizduojamos ir šio sukilimo tragiškos pasekmės: sukilėlių (net kunigų) sušaudymai, nekaltų žmonių, moterų sumušimai, uždarymai į kalėjimą. Apysaką sudaro dvi dalys, parašytos skirtinga intonacija. Pirmoji – lyrinė įžanga, kurią seka dabarties paveikslas, sujungiantis skaitytoją su praeitimį, kuriantis nedalomą istorijos visumą. Apysakos pradžioje pasakotoją pasitinka sena, suvargusi moteris, kuri kaskart teiraujasi, ar niekas nematė jos Petriuko. Autorius pajuntą ją (Juozapotą) gražios gamtos ir nerūpestingų...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!