Tėvų ir vaikų santykiai lietuvių literatūroje (Biliūnas, Savickis, Ragana)

Visų pirma, lietuvių literatūroje vaizduojami vaikai, ne visuomet būna dėkingi savo tėvams. Tai ryškiai atsispindi J.Bilūno apsakyme „Ubagas“. Šiame kūrinyje analizuojama amžina tėvų ir vaikų tarpusavio bendravimo problema. „Ubagas“– didelė šeimos santykių šiurkštumo išraiška: sūnus išvaro tėvą iš namų, gailėdamas duonos kąsnio. Ir kurgi tokiam žmogui dėtis, žmogui, kuris nereikalingas netgi savo sūnui? Nereikalingasis pasirenka ubago dalią, nors jam nelengva su tuo susitaikyti, nelengva prašyti žmonių pagalbos ir sau pačiam pripažinti, kad jam jos ištikrųjų reikia. Bet senukas turbūt dėl to ir yra nepaprastas ubagas. Jis ne toks, kaip kiti. Sabaliūnas kalba apie savo skriaudas atvirai, neapsimesdamas ir nevaizduodamas nelaimėlio. Ubagas vaizduojamas, kaip žmogus, kuris yra geras vaikams, darbštus, mylintis gamtą, o ypač bites. Toliau einantis pasakojimas apie bites tik sustiprina šio žmogaus paveikslą, kuris yra piešiamas teigiamomis spalvomis. Savo praeityje turėjęs jaukų būstą ir gražią šeimą, dabar senukas supranta, kad viską prarado. Atidavęs meilę, rūpestį, švelnumą savo vaikams, jis suvokia labai skaudžią tiesą, kad pasenęs ir ligotas jis tampa niekam nebereikalingas, net savo paties vaikams. Pagrindinis apysakos įvykis išreiškia nereikalingojo dalią ir jausmus. Autorius konkrečiai vaziduoja sunkią senatvę, tačiau ne vien tai jam rūpi. Jis nori atskleisti, kad senatvė baisi ne todėl, jog nėra jėgų, bet, kad tampi niekam nereikalingas, kai tau būtinai reikia tokių dalykų, kaip meilė, supratimas, pagarba. Dalykų, kurie yra būtini, kad žmogaus dvasinis pasaulis nesunyktų. Skaitant kūrinį galima pamatyti, kokie žiaurūs būna vaikai saviems tėvams ir kokie jiems yra atlaidūs tėvai. Taigi, lietuvių literatūra priverčia susimąstyti ir pagalvoti apie savo poelgius, santykius su tėvais, netgi prisižadėti sau elgtis kitaip ir ieškoti išeičių, kad taip nenutiktų, kaip kad nutiko apsakyme „Ubagas“.
Kita vertus, lietuvių literatūra vaizduoja ir neatsakingus tėvus, laisvus nuo pareigų savo augantiems vaikams. J.Savickio kūrinyje „Kova“, sūnus kovoja už motiną, geresnį savo gyvenimą, svajoja apie normalią šeimą. Vaiko vertybės: darni šeima, rūpinimasis buitimi, tėvo veiklumas....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!