J. Aputis. „Vieniša sodyba“ interpretacija Novelėje „Vieniša sodyba" autorius iškelia tokias vertybes kaip jautrumas, tolerancija, empatija. Pirmasis novelės pasakojimas – pasakotojo vaikystės prisiminimas apie šeimą, iš kurios daugelis šaipydavosi, nes jie rąstą vadindavo ne "ransts", kaip tame krašte buvo priimta, o "reists". Novelės pradžioje sakoma: „ Atsitinka, kad didžiausioje paviršinėje nesąmonėje slypi gili išmintis ir prasmė. Ir niekas čia nieko nepakeis, nors ir labai stengtųsi." Taip buvo ir šiuo atveju – daugeliui tai atrodė nesąmoninga ir nereikšminga, tačiau tai šeimai tai buvo svarbu - kartą šeimos tėvas, prie butelio prispirtas, net užpyko: "Nesukit galvos! Taip sakydavo mano senelis..." Būtent dėl skirtingų per gyvenimą įgytų žodžių ir bruožų kiekvienas žmogus turi nepakartojamų bruožų. Kitas pasakotojo prisiminimas - mūrininkutis, atvykęs iš gretimo kaimo mūryti tėvo krosnies. Jis buvo jaunas, geras vyrukas, vienintelė jo bėda - jis negalėjo sulaikyti savo šlapimo, dėl to naktimis beveik negalėdavo miegoti. Viena rytą vaikas išgirdo jį besikreipiant į tėvą: "Neišsaugojau... Ką daryti?" Tėvas pasakė duoti čiužinį jam, jis išnešiąs jį už namo į pietų pusę, kad greičiau išdžiūtų, ir daugiau apie tai nebuvo užsiminta - net vyresnysis brolis išdrįso paklausti tik po trisdešimties metų. „Ta tolerancija, tos vidinės pastangos išsaugoti nepaliestą, nepajuoktą protėvių pritaikytą dažą sustiprina žmogų taip, kad jis iš tikrųjų neveidmainiaudamas ima vertinti ir gerbti kitus." Trečiasis novelės pasakojimas – moteris, išbėgusi į plentą, taip atkakliai stabdo, kad negalima nesustoti. Sustojęs vyras priima ją, ir pabando užvesti pokalbį, klausia, kur ji taip skuba. Mergina pradeda pasakoti - ji vyksta parvežti savo sunkiai sergančiam buvusiam vyrui vaistų iš savo mokslo draugės, vėliau sužinome, jog jos vyras buvo jai neištikimas su ta pačia mokslo drauge. Tiek mergina, tiek jos draugė vis dar jaučia atsakomybę dėl vyro, todėl net ir po viso to mergina pamiršta savo nuoskaudas ir bando padėti buvusiam vyrui: „Gydytojai sakė, kad ir tie vaistai – jau nebe išsigelbėjimas, aš ir pati žinau, o vis tiek reikia..." Matome, kad moteris yra labai empatiška. Vyriškis nusprendžia nuvežti merginą iki pat Merkinės, ir pasiūlo jai ką nors papasakoti. Jis pasakoja, kaip prieš aštuonerius metus važiavo traukiniu, ir jauna moteris paprašė, kad jis prižiūrėtų jos dukrytę, važiuojančią pas senelius. Jiems atvažiavus mergytė išbėga pas senelius, tačiau supranta pamiršusi savo krepšelį ir bėga atgal link traukinio. Automatiškai užsidarančios durys nustumia mergaitę nuo laiptukų, ji nukrenta po bėgiais, ir vieną jos koją traukinys pervažiuoja. Vyriškis labiausiai bijojo susitikti su mergaitės tėvais, tačiau jiems atvykus į ligoninę jos motina puola jam į glėbį, o tėvas suspaudęs laiko jo ranką. Tai buvo labai empatiškas poelgis – net tokią sunkumo valandą jie ne tik nekaltino jo, kadangi jis buvo atsakingas už mergaitę, bet ir suprato, kad ši našta jo nepaliks, ir jie visi kartu turės ją nešti.
Šį darbą sudaro 439 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!