J. Aputis "Erčia, kur gaivus vanduo". Interpretacija

Juozas Aputis – modernistas, prozininkas, novelistas. Laikomas kaimo rašytoju, nes kūriniuose dažnai nagrinėja išeivijos iš kaimo gyvenimą, jų nenutrūkstantį ryšį su kaimu, šaiposi iš kolūkio žmonių. Savo kūriniuose autorius svarbiausiais laiko ne veikėjus ar įvykius, o dramatišką vertybių kaitą, greitą laiko tėkmę. Šios nuostatos ir motyvai aprašomi ir novelėje „Erčia, kur gaivus vanduo“.
Iškart pastebime, kad jau novelės pavadinimas siejamas su gamta ir aplinka, kuri lieka svarbi visame kūrinyje. Ši gamtos kertelė, erčia, yra brangi vienai kaimo šeimai – tėvams ir dviems dukterimis. Viena dukrų – „Mažytė, nuoga, įdegusi ir susibraižiusi kojas“ – vadinasi, dar vaikas, nesirūpina savo išvaizda. Kita sesuo yra vyresnė, minima, kad greitai ji išvažiuos iš savo gimtinės. Šios dvi seserys, nors turėtų būti artimos, visgi yra dviese, dabar bendrauja labai šaltai: vyresnioji beveik nesirūpina mažyle ( ne veltui mažoji ją pavadina negera), nepamoko jos plaukti, nežaidžia kartu su ja vandenyje: „Mažoji tiesdavo į ją rankas, prašydama prilaikyti ir tempti į vidurį, bet sesuo tik vienąsyk šitaip padarė – atmestinai ir be meilės.“ Ji tik iš pareigos paklausia, ko sesytė pyksta. Kodėl vyresnėlei neįdomūs mažylės norai ir prašymai? Jos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!