J. Apučio kūrybos apibendrinimas

Atsakymai pateikiami aiškinamosiomis pastraipomis.
1.J.Apučio biografija ir asmenybė.
Juozas Aputis gimė 1936 m. birželio 8 d. Raseinių rajone, Balčių kaime. Mokėsi Nemakščių ir Viduklės mokyklose, vėliau įstojo į Vilniaus universitetą, kur studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. 1960 metais baigęs universitetą darbavosi įvairių leidinių redakcijose, nuo 1980 m. ilgiausiai – 21 metus – dirbo žurnale „Pergalė“ ( nuo 1991 m. šis žurnalas vadinasi „Metai“). 1978 metais buvo panaikinta Apučiui skirta Valstybinė premija. Nuo 1988 m. tapo LR nacionalinių literatūros ir meno premijų komiteto narys. Nuo 1967 m. Lietuvos rašytojų sąjungos nariu, nuo 1990 m. sąjungos valdybos nariu. Nuo 1972 m. gyveno ir kūrė etnografiniame Zervynų kaime Dzūkijoje. Rašytojas mirė Vilniuje 2010 metais vasario 28 dieną po sunkios ir ilgos ligos, buvo palaidotas Antakalnio kapinėse.
Aputis buvo kaimo žmogus, nes Zervynų ramybė nuteikdavo kūrybiniam darbui geriau negu sostinės šurmulys. Taip pat Juozas buvo entuziastingas, nebijojo sunkaus darbo. Tai galime matyti iš to, jog rašytojas iš negyvenamo, labai nunykusio būsto savo rankomis įsirengė jaukų dviejų galų namą. Be to jis buvo geros širdies, mylėjo gyvūnus, jais rūpinosi. Aputis pasakojo, jog po pirmo chemoterapijos smūgio ligoninėje pats vairuodamas skubėjo į Zervynas, nes rūpinosi namų katėmis, bijojo, kad sušals, o jų guoliui atidavė savo kailinius. Vieną baltąjį susirgusį katiną vežė į Vilnių ir į Varėną, bandė gydyti, bet nepavyko, palaidojo prie savo sodybos beržo. Galime matyti, jog Juozas nebuvo abejingas gyvūnėliams, jiems padėjo, suteikdavo prieglobstį. Taip pat rašytojas nebijojo vargo, nes iki tam tikros ribos jis yra beveik būtinas kiekvienam, kad žmogus nesijaustų galintis pasaulį palenkti sau. Aputis buvo empatiškas, sugebėdavo pažiūrėti į daug ką kito žmogaus akimis, įlįsti į svetimą kailį, stengėsi suvokti, kaip ir kodėl žmogus jaučia ir mąsto.
2.J.Apučio kūrybos bruožai.
• Rašytojas vaizduoja sovietmečio kaimo žmogaus ar išeivio iš jo gyvenimo epizodą, situaciją.
• Pagrindinis dėmesys skiriamas seno lietuviško kaimo nykimui, negrįžtamai, todėl dramatiškai vertybių kaitai, kolūkyje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!