S. Nėries kūrybos apibendrinimas

S.Nėries eilėraščų rinkinyje ,,Prie didelio kelio“ akivaizdus lyrino subjekto dialogas su gimtine. Deja, atskirtas nuo gimtinės ir artimų žmonių, lyrinis subjektas tegali kreiptis į gamtą: vėją,lietų, debesį, saulę, paukštį, nes gamta neturi nei ribų, nei sienų. Paukštis (skirtingai negu lyrinis subjektas) yra laisvas ir gali skristi, kur užsimano, Elėraščio kalbančioji krepiasi į lietų, ,,debesėlį rūstų“, prašo ,,kad kokią žinią, kad žodelį vieną atpūstų“ (,,Dideliam name“), kreipiasi į juodąjį varną , ,,vėjo brolelį“ (,,Kur baltas miestas“), prašo sparnelių, kad galėtų nuskristi į tėvynę, ir pavydi saulei, kuri ,,vakaruosna“ suka (,,Aš tau pavydžiu“). Deja, lyrinis subjektas nesulaukia atsakymo, jo niekas negirdi, jam niekas neatsako.
S.Nėries eilėraščių rinkinyje ,,Prie didelio kelio“ vaizduojamos dvi erdvės: sava ir svetima. Sava erdvė , Lietuva (gimtinė), lyrinam subjektui asocijuojasi su šviesa, saule, pavasariu, žydėjimu (,,pavasarėlio kaip besulaukti“ (,,Kur baltas meistas“), kur net po sniegu ,,palazdziukai žydi“ (,,Dideliam name“). Svetima erdvė, Rusija, lyriniam subjektui nemiela – tuštuma, sniegas, šaltis. Lyrinis subjektas jaučiasi sveimame krašte lyg išdžiūvęs medis, iš savo žemės išrautas medis, praradęs ryšį su namais (,,kaip man žydėt be lapelių“), tėvynę (motiną) praradęs našlaitis (,,Dideliam name maž našlaičiai“ (,,Ddeliam name“). Dviejų erdvių kontrastas atskleidžia lyrinio subjekto liūdesį, kančią, vienatvę.
Begalinė meilė ir nusižeminimas – pagrindiniai S.Nėries eilėraščio rinkinio ,,Prie didelio kelio“ motyvai. Kalbančioji besąlygiškai myli tėvynę, kenčia atskirta nuo jos, pasiruošusi nusižeminti, kad tik jai būtų leista: ,,Ir nenoriu sau geresnio nieko,/Tik prie žemės prisiglaust brangios,/Būti tėviškės arimų slieku,/Mėlyna rugagėle rugiuos“ (,,Maironiui“). Kalbančioji pasiruošusi ištverti visuomenės neapykantą ir panieką (,,Ir akmuo, paduotas duonos veitoj, bus man atpildas skurdus“ (,,Maironiui“), ,,keliais“ į tėvynę eiti (,,Tėvynei“). Tik didele meile savo tėvynei apdovanotas žmogus įstengia nusižeminti.
Atgaila ir viltis S.Nėries rinkinyje
S.Nėries eilėraščių rinkinio ,,Prie didelio kelio“ kalbančioji atgailauja už išdavystę ir viliasi, kad jai bus atleista. Lyrinis subjektas atgailauja dėl to, kad sudėtingu istoriniu laikmečiu paliko tėvynę ,,sukrūvintą ir apiplėštą“ (,,Tėvynei“). Atgailos motyvas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!