Įvaikinimo proceso etinės problemos

Temos aktualumas. Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje vykstančios permainos ekonominėje ir socialinėje srityje, vis didėjantis nedarbas ir turtinė gyventojų diferenciacija neigiamai paveikė daugelį šeimų. Visa tai lėmė didėjantį socialinės rizikos šeimų skaičių, mažėjantį gimstamumą. Pagal Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014 metų ataskaitą, 2014 m. gruodžio 31 d. duomenimis, iš viso Apskaitoje buvo 9930 socialinės rizikos šeimų, kuriose augo 19668 nepilnamečiai vaikai. Per 2014 m. į Apskaitą įrašyta 1661 socialinės rizikos šeima, kurioje augo 2825 vaikai. Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2014 m. Lietuvoje gyveno 532,6 tūkst. vaikų, iš jų tėvų globos netekę buvo 9 684 vaikai.
Prižiūrėti ir auginti vaikus, rūpintis jų gerove, visų pirma yra jų tėvų pareiga bei atsakomybė. Jei tėvai nenori ar nepajėgia šios pareigos atlikti, išlieka vaiko teisė augti aplinkoje, kurioje būtų tenkinami visi pagrindiniai jo poreikiai. Tai įmanoma tik šeimoje. Todėl tuo atveju, kai vaikas yra negrįžtamai praradęs ryšius su biologine šeima, svarbu kuo greičiau atrasti jam naują šeimą, kurioje jis būtų priimamas ir mylimas kaip savas. Įvaikinimas yra mažiausiai nuo biologinės tėvystės nutolusi vaiko globos forma. Sėkmingo įvaikinimo atveju vaikas augs aplinkoje, užtikrinančioje visapusišką jo raidą ir mažiausiai pajus skaudžias biologinės šeimos praradimo pasekmes. Lietuvos Respublikos Konstitucija įtvirtino, kad: ,,Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas’’. Ji yra tobuliausias vaiko auginimo institutas, o įvaikinimas – tinkamiausia be tėvų globos likusio vaiko forma. Tačiau šeimą praradusio vaiko įvaikinimas kitoje šeimoje buvo ir vis dar yra sudėtingas mūsų visuomenės socialinis reiškinys. Ilgą laiką Lietuvoje jis buvo ignoruojamas arba traktuojamas kaip savaiminis dalykas, neskiriant pakankamai dėmesio.
1. Remiantis mokslinės literatūros šaltinių analize, pateikti įvaikinimo sampratą ir aptarti etines įvaikinimo problemas.
Darbo metodai: Mokslinės literatūros analizė. Statistinės informacijos analizė.
Lietuvoje svarbiausias sąvokas, susijusias su įvaikinimo instituto reglamentavimu, apibrėžia LR CK trečiosios knygos V dalis. Tačiau pagrindinė sąvoka, kas yra įvaikinimas, čia nėra apibrėžta. Ją galima rasti tik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!