Itališkasis fašizmas ir vokiškasis nacionalsocializmas

Politinės minties enciklopedijoje fašizmas apibūdinamas kaip XX amžiaus ideologija. Tai natūrali nacionalizmo ir antimarksistinio socializmo sintezė, revoliucinis judėjimas, pagrįstas materializmo – liberalizmo, demokratijos ir marksizmo – atmetimu. Fašizmo sintezė simbolizavo iš XVIII a. ir Prancūzijos revoliucijos paveldėtos politinės kultūros atsisakymą ir kėlė tikslą padėti naujos civilizacijos pamatus. Manoma, kad tik nauja bendruomeninė ir antiindividualistinė civilizacija gali garantuoti žmonių kolektyvizmo, kuris tobulai integruos visas visuomenės klases ir sluoksnius, pastovumą. Tokio harmoningo, organiško kolektyviškumo natūrali sistema turi būti nacija – nacija, siejama moralinės vienybės, kurios niekada negalės suteikti liberalizmas ir marksizmas kaip karo ir nesantaikos veiksniai.
Šioje enciklopedijoje nacionalsocializmas apibrėžiamas kaip viena iš fašizmo atmainų, būtent: „Tai ideologija, kurią skelbė Nacionalsocialistinė vokiečių darbininkų partija (NSDAP), geriau žinoma Nacių partijos vardu. Nacionalsocializmas susiejo dvi doktrinas: fašistų įsitikinimą, kad nacionalinę vienybę gali garantuoti tik visagalė valstybė, valdoma partijos, kurios lyderis reiškia tautos valią, ir rasistinį tikėjimą arijų tautų pranašumu, o tai reiškia, jog visos kitos rasės gali būti pajungiamos arijų interesams arba apskritai naikinamos“.
Šio darbo tikslas – išnagrinėjus itališkojo fašizmo ir vokiškojo nacionalsocializmo nuostatas bei praktinio veikimo būdus, pateikti lyginamąją analizę.
Tikslo įgyvendinimui keliami šie uždaviniai:
• Pagrįsti fašizmo ir nacionalsocializmo kaip ideologijų nevienalaikiškumą;
• Atskleisti nacionalizmo ir socializmo derinio funkcionavimą šiose ideologijose;
• Gilesniam supratimui pateikti fašizmo ir nacionalsocializmo požiūrį į tautos, elito bei vado sąvokas;
• Aprašyti mitų reikšmę nagrinėjamose ideologijose;
• Paanalizuoti kaip fašizmas ir nacionalsocializmas traktuoja „valstybę“;
• Nustatyti fašizmo ir nacionalsocializmo ideologijų praktinį pritaikymą, pasireiškusį totalitariniu režimu.
Rašto darbo temos analizavimui buvo remtasi keletos autorių kūriniais. G. H. Sabine ir T. L. Thorson „Politinių teorijų istorija“ buvo fundamentalus šaltinis, suteikęs plačią informaciją fašizmo ir nacionalsocializmo tema. Teorijos lygmeniu vertingos buvo W. T. Kuleszos ir „Politinės minties enciklopedijos“ knygos. L. Dumont „Esė apie individualizmą“ aptaria vokiečių arijų rasės pranašumą kitų rasių atžvilgiu. N. Davies ir H. Arendt nagrinėja totalitarizmą, taip suteikdami žinių apie fašizmo ir nacionalsocializmo praktinę pusę.
Rašant darbą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!