Ideologijų raida XX amžiuje. Liberalioji demokratija, nacionalizmas, fašizmas, komunizmas, fundamentalizmas

Istorijoje, kai tik susiformuodavo visuomenė ir iškildavo valdžios problema, žmonės nuolatos susidurdavo su politika, o jai visuomet būdingi du tarpusavyje susiję lygmenys: politinė praktika ir reflekcija. Jiems abiems reikalingos politinės idėjos. Įvairiose epochose politinis mąstymas reiškėsi įvairiomis formomis.
XIX ir XX a. labiausiai paplito šios sudėtingos politinės mąstysenos formos: ideologija, politinė doktrina ir politinė programa.
Visuomenei būdinga gausybė skirtingų interesų ir pozicijų bei įvairių argumentų ir idėjų. Kiekviena bendrija, kaip ir kiekvienas žmogus, atranda savo visuomeniniame gyvenime tai, kas jai atrodo svarbiausia ir vertingiausia. Tai vadinama vertybėmis, t.y. labiausiai trokštamos gėrybės, reiškiasi kaip idėjos. Ši idėjų įvairovė, išsauganti iš troškimų ir interesų įvairovės, yra ideologijos šaltinis. Bet kurią ideologiją galime suvokti kaip teiginių, atspindinčių bei vertinančių faktus, visumą. Kiekvienu atveju ši visuma susijusi su tam tikros visuomenės dalies – interesais (tarnauja šiems interesams). Ideologija kuria savo grupei geidžiamo ateities pasaulio vaizdinį. Ideologinis mąstymas nustato vertybių (idėjų) hierarchiją, iškeldamas į pirmą planą pagrindines, svarbiausias idėjas. Ideologija linkusi įprasminti kiekvieną bendruomenės politinį veiksmą. Ji ir iš jos išsirutuliojanti politinė programa turėtų pagrįsti visus grupės politinius veiksmus. Ideologijoms ir ideologiniam mąstymui dera priskirti dar vieną bruožą. Jas sudaro tik patys bendriausi samprotavimai. Būtinybė pateikti ideologijos principus politinės praktikos kalba nulėmė kitų politinio mąstymo formų populiarumą. Pirmoji tokia forma-politinė programa; tačiau pasirodo, kad be ideologijos ir programos lieka vietos dar vienai politinio mąstymo atmainai-politinei doktrinai. Amerikos politiniame gyvenime kiekviena ilgalaikė politinė programa vadinama doktrina. Tačiau ilgaamžiškiausios , didelės, netgi globalinės – apimties ideologijos įvairiose epochose skirtinguose kraštuose realizuojamos įvairiai ir neretai būna skirtingai suvokiamos jų kūrėjų ir realizuotojų, pavyzdžiui, XX a. europietiškoji fašizmo ideologija – ir Musolinio itališkoji fašizmo doktrina bei vokiškoji fašizmo doktrina, vadinama hitlerizmu pagal jos kūrėjo Hitlerio pavardę.
Šiame darbe bandysiu apžvelgti pagrindines XX a. idėjines kryptis, sutelkdama dėmesį ties tomis ideologijomis, kurios formavo XX a. politinį kraštovaizdį, patraukdamos paskui save ištisas žmonių bendruomenes....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!