Kursiniai darbai
Išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti normų santykis
Išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti normų santykis, jų atribojimas teorijoje ir praktikoje Kursinis darbas TURINYS Įžanginis žodis 3 1 Skyrius 4 Bendri išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymiai 2 Skyrius 6 Išžaginimas kaip veika. Jo atribojimas nuo seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti 3 Skyrius 11 Seksualinis prievartavimas kaip veika. Jo atribojimas nuo išžaginimo 4 Skyrius 16 Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo normų lyginimas LR BK su užsienio teise 5 Skyrius 5.1 19 Privertimas lytiškai santykiauti kaip veika. Jo atribojimas nuo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo 5.2 22 Privertimo lytiškai santykiauti normos LR BK lyginimas su užsienio teise Išvados 23 Santrauka anglų kalba 26 Literatūros sąrašas 27 Įžanginis žodis Atmetus žmogžudystę, autoriaus nuomone, nėra tokio nusikaltimo kuris labiau pažeistų asmens žmogaus teises ir žmogišką orumą, kaip išprievartavimas. Prievartautojas ne tik sužaloja savo aukos kūną, bet ir suluošina ją emociškai, šitaip sukeldamas ilgalaikius padarinius, galinčius neišnykti visą likusį gyvenimą, taip ir negrįžtant į normalų ritmą, pagal kurį gyvena visuomenė. Šio kursinio darbo tikslas yra pasitelkus doktrininę ir norminę literatūrą apžvelgti tris pagrindines išprievartavimų rūšis: išžaginimą, seksualinį prievartavimą ir privertimą lytiškai santykiauti, nagrinėjant jų panašumus, skirtumus ir ypatybes. Autorius taip pat lygins nagrinėjamas LR Baudžiamojo Kodekso normas su užsienio įstatymais, siekdamas nustatyti įstatymų leidėjų požiūrį į ginamas vertybes. Išvadose, autorius pateiks šio kursinio darbo metu susiformavusią nuomonę, kad išžaginimas ir seksualinis prievartavimas įstatyme turi būti pateikiami kaip viena veika. Taip pat ir mintį, kad bausmių dydis, atsižvelgiant į Lietuvos gyventojų socialinę brandą yra nepakankamas bei idėją, kad visa penitencinė sistema turi būti keičiama iš pagrindų. 1 SKYRIUS Bendri išžaginimo, seksualinio prievartavimo ir privertimo lytiškai santykiauti požymiai Esminis visų šių veikų požymis yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad panaudodamas fizinę ar psichinę prievartą arba pasinaudodamas priklausomumu verčia kitą asmenį tenkinti jo lytinę aistrą, numato, kad verčia kitą asmenį prieš jo valią tenkinti jo ar kito asmens lytinę aistrą, numato, kad nukentėjusysis tai darys, ir to nori. 1 Antras bendras požymis yra subjekto pakaltinamumas bei amžius. Visose veikose subjektas atsako nuo 14 metų amžiaus. Baudžiamasis kodeksas(toliau BK), nepakaltinamumą apibrėžia kaip asmens nesugebėjimą suvokti veikos pavojingumo ar valdyti savo veiksmų.2 Nors gyvenimas margesnis už genį, tačiau iš tiesų, atmetus psichikos sutrikimo sukeltą būseną, tokią situaciją normaliame gyvenime būtų sunku surasti. Pats autorius gali pamodeliuoti nebent sceną iš filmo, kuriame vyras ir moteris buvo apsvaiginti afrodiziakais. Tačiau panašias šunybes krėstų nebent pamišęs vojaristas ir tokie veiksmai turėtų būti kvalifikuojami iš sutapties pozicijos: BK 264 str. Lenkimas vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas ir 151 str. Privertimas lytiškai santykiauti. Žinoma, čia mes turime nestandartinę situaciją – Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjų senatas savo apžvalgoje, patvirtintoje 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimu Nr. 49, tokio lytinės aistros tenkinimo būdo kaip vojarizmas tiesiogiai nenumatė(po analinio ir oralinio būdų eina “kiti fizinio sąlyčio būdai3), be to, kyla subjekto klausimas: kas ką prievartauja? Tačiau taikant plečiamąjį normų aiškinimą, Teismui nebūtų sunku parinkti nuosprendį. Kalbant apie nusikaltimo objektus, jų yra du: seksualinio apsisprendimo laisvė ir seksualinis neliečiamumas. Seksualinį apsisprendimą galima suprasti kaip asmens pasirinkimą kaip, su kuo ir kada tenkinti savo seksualinius poreikius. Tai taip pat reiškia nepriklausymą nuo kitų asmenų seksualinės įtakos ar net visuomenėje paplitusių seksualinių praktikų. Atkreipiant dėmesį į pastarąjį teiginį, iš pirmo žvilgsnio toks traktavimas In amo libertas stiliumi gali priminti pasileidimo skatinimą, tačiau šiuolaikinė teisės doktrina pripažįsta asmens primatą prieš valstybę, kas gali būti aiškinama valstybės nesikišimu į asmens privatų gyvenimą. Mūsų visuomenės dorovės normas ne vieną amžių formavo antiseksualumu pasižymintis krikščioniškas mąstymas, skatinamas nuo savo pačių seksualumo bėgančių šventikų celibatikų kastos. Todėl ir įstatymų leidėjas dažnai stengdavosi nukreipti savo drovų žvilgsnį nuo realybės, atitinkamai sričiai leisdamas paviršutiniškus įstatymus. Simplistinis požiūris negalėjo priimti to fakto, kad giminės pratęsimas ir seksualinis pasitenkinimas nėra tapatūs dalykai(ko nepripažįsta ir kai kurios sektos, pvz. munistai), ir kad seksualinio malonumo siekimas nebūtinai galimas tik teisėto sutuoktinio glėbyje(ką anksčiau stengėsi mums primesti sovietinis totalitarizmas), ar tradiciniais sueities būdais(ko savo ruožtu mokė motina bažnyčia), o taip pat, kad seksas įmanomas tarp tos pačios lyties atstovų(kas, deja, šiais laikais yra pernelyg agresyviai brukama kaip visiškai normalus dalykas). Susumavus, seksualinio apsisprendimo laisvė yra vieno asmens teisė šioje srityje elgtis kaip jis to nori, kol nekenkia kitiems ir kitų asmenų pareiga šią teisę pripažinti. Seksualinis asmens neliečiamumas yra taikomas tik nepilnamečiams ir bejėgiškos būklės asmenims. Nepilnamečių atveju šį neliečiamumą galima apibrėžti kaip vaiko teisę į vaikystę. Įstatymai saugo nepilnamečius nuo pernelyg ankstyvo seksualinio poveikio, galinčio pakenkti jų normaliam psichiniam ir fiziniam vystymuisi, taip iškreipiant jo požiūrį į dorovę bei lyčių santykius(reikia pažymėti, kad LR amžius, nuo kurio asmuo laikomas lytiškai subrendusiu yra 14 metų, t.y. seksualinis santykiavimas esant tokio asmens sutikimui, nėra neteisetas4). Bejėgiškos būklės sampratą geriausiai išaiškino LAT senatas savo apžvalgoje: “Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle yra tada, kai lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas įvyksta išoriškai nenaudojant jokių veiksmų nukentėjusiojo valiai palaužti ar pasipriešinimui įveikti, tačiau, kita vertus, negaunamas nukentėjusiojo asmens sutikimas lytiškai santykiauti ar lytinei aistrai tenkinti dėl priežasčių, susijusių su nukentėjusiojo fizine ar psichine būkle. Nukentėjusiojo asmens fizinė būklė, kuri gali lemti bejėgišką būklę, gali būti asmens neįgalumas, liga ar amžius, dėl kurios jis negali pasipriešinti kaltininkui. Nukentėjusiojo bejėgišką būklę gali lemti ir miegas. Nukentėjusiojo psichinė liga, atimanti galimybę suvokti su juo daromų veiksmų pobūdį ir esmę, taip pat gali lemti bejėgišką būklę, todėl šiam faktui nustatyti gali būti gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichiatrinė ekspertizė5.” Šiame aiškinime į akis vėl krenta amžiaus faktorius, tačiau čia įstatymų leidėjas greičiausiai turi omenyje ne nepilnametystę, o mažametystę. Na, ir žinoma bejėgišką senatvę. Neįgalumas traktuotinas kaip fizinis – asmuo dėl savo trūkumo negali efektyviai pasipriešinti prievartautojui, ir kaip psichinis – auka nesupranta piktadario veiksmų savo atžvilgiu. Šiais bendrais požymiais ir baigsime pirmąjį skyrių. 2 SKYRIUS IŠŽAGINIMAS KAIP VEIKA. JO ATRIBOJIMAS NUO SEKSUALINIO PRIEVARTAVIMO IR PRIVERTIMO LYTIŠKAI SANTYKIAUTI 149 straipsnis. Išžaginimas 1. Tas, kas lytiškai santykiavo su žmogumi prieš šio valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe išžagino žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. 3. Tas, kas išžagino nepilnametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas išžagino mažametį asmenį, baudžiamas laisvės atėmimu nuo penkerių iki penkiolikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.6 Nagrinėjant šio straipsnio 1 dalį, reikia atkreipti dėmesį į tris momentus: • tai yra lytinis santykiavimas su kitu žmogumi; • šis santykiavimas atliekamas prieš kito žmogaus valią; • šis santykiavimas atliekamas panaudojant prievartą ar grasinimus tuoj pat ją panaudoti, ar pasinaudojant bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. Lytinio santykiavimo samprata yra esminis dalykas šioje normoje, nes lytiškai santykiauti gali tik skirtingų lyčių atstovai ir tik tradiciniu būdu – penis į vaginą. Jei varpa brukama kur nors kitur, tai jau nebe išžaginimas7. Nors dažniausiai žagintojai yra vyrai, tačiau įmanomas ir atvirkštinis variantas. Taip pat, reikia atkreipti dėmesį į tai, jog tiek žaginimo, tiek seksualinio prievartavimo sudėtys yra formalios: veikos laikomos baigtinėmis nuo jų pradžios momento, t.y. pradėjus tenkinti lytinę aistrą vaginaliniu, analiniu, oraliniu ar kitokiais būdais. Kaip ir bet kokio nusikaltimo, žaginimo galima savanoriškai atsisakyti, tačiau tai įmanoma tik pirmoje stadijoje – smurtaujant, grasinant ar rengiantis sukelti ar pasinaudoti bejėgiška asmens būkle. Jei kaltininkas nutraukia veiką dėl to kad negali jos užbaigti, o ne dėl to, kad nenori, tai nėra savanoriškas atsisakymas, kad ir kaip kaltininkas tai motyvuotų: “Neatsako pagal BK 149 ar 150 straipsnį už padarytą veiką asmuo, savo noru nutraukęs pradėtą išžaginimą ar seksualinį prievartavimą suvokdamas, kad gali tai pabaigti. Savanoriškas atsisakymas galimas rengimosi ir pasikėsinimo padaryti nusikaltimą stadijose iki lytinio santykiavimo ar lytinės aistros tenkinimo pradžios momento. Pradėjus lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą, savanoriškas atsisakymas pabaigti nusikaltimą negalimas, nes nuo to momento nusikaltimas jau laikomas baigtu. Atsisakymas pabaigti nusikaltimą laikomas savanorišku, jei kaltininkas suvokia, kad gali pabaigti pradėtą nusikaltimą be pavojaus savo sveikatai ar saugumui. Nelaikomas savanorišku atsisakymas pabaigti pradėtą veiką dėl aktyvaus nukentėjusiojo pasipriešinimo, dėl netikėto kitų asmenų atsiradimo šalia, dėl nukentėjusiojo venerinės ar AIDS ligos, dėl erekcijos nebuvimo ar per silpnos erekcijos, kaltininko sveikatos sutrikimo ir pan.“8 Antras svarbus bruožas yra kito asmens nesutikimas. Šiuo požymiu žaginimas sutampa su seksualiniu prievartavimu. Kaltininkas turi suvokti ar sugebėti suvokti nukentėjusios(ar nukentėjusiojo) nenorą ir nesutikimą lytiškai santykiauti. Šis nesutikimas turi būti objektyviai ir suprantamai išreikštas ir nustačius, kad nukentėjusiojo elgesys rodė nenorą santykiauti, kaltininko veika kvalifikuojama kaip išžaginimas ar seksualinis prievartavimas. Nesutikimo momentas gali pasirodyti kiek problematiškas, kuomet auka, dažniausiai moteris, yra išprievartaujama kelių asmenų grupės – tuomet ji gali nerodyti jokio pasipriešinimo ar akivaizdaus nesutikimo. Tačiau tokiais atvejais situacija kalba pati už save – viena moteris atsidūrusi kelių jos atžvilgiu neigiamai nusiteikusių vyrų kompanijoje, patį jų skaičiaus faktą gali suvokti kaip grasinimą, jei tik šie asmenys to panorės. Ką ir išaiškino LAT senatas: “Tais atvejais, kai išžaginimas ar seksualinis prievartavimas padaryti bendrininkų grupės ir nukentėjusysis nesipriešina visų ar atskirų bendrininkų veiksmams, kaltininko tyčia yra tai, kad jis suvokia, jog lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią su kitais asmenimis bendrininkų grupe, ir kad patį kelių bendrininkų buvimą nukentėjusysis suvokia kaip psichinį smurtą ir tai palaužia jo valią priešintis arba kad kiti bendrininkai prieš tai siekdami lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą ir nors jis nesipriešina kaltininkui ir šis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą nenaudodamas nei smurto, nei grasinimų, nei kitų panašių veiksmų, jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą prieš nukentėjusiojo valią ir to nori.” 9 Trečias požymis yra fizinė ar psichinė prievarta arba pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle. Šiuo požymiu žaginimas taip pat sutampa su seksualiniu prievartavimu, nes prievartavimas faktiškai yra tas pats žaginimas, tačiau prievartavimo atveju, kaltininkas seksualiai pasitenkina kitais būdais. Fizinę prievartą žaginime gerai išaiškino LAT senatas: “Lytinis santykiavimas arba kitoks lytinės aistros tenkinimas panaudojant fizinį smurtą yra tada, kai nukentėjusiojo asmens esamam ar galimam pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja veiksmus, kuriais pažeidžiamas nukentėjusiojo asmens kūno neliečiamumas, žmogaus kūno audinių ar organų anatominis vientisumas arba jų funkcijos. Tai gali būti nukentėjusiojo mušimas, rankų užlaužimas, nukentėjusiojo užgulimas, prispaudimas, smaugimas, priverstinis alkoholio, narkotinių, psichotropinių medžiagų ar žmogaus valią paveikiančių vaistų sugirdymas ir pan.”10 Įstatymų leidėjas, į smurto padarinius, jei tai nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas ar fizinio skausmo sukėlimas, neatsižvelgė. Tai yra laikoma prievartavimo proceso dalimi ir papildomai už tai nebaudžiama. Tačiau: “... jei dėl panaudoto fizinio smurto nukentėjusiojo pasipriešinimui palaužti jam padarytas tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, padaryta veika kvalifikuojama kaip kelių nusikaltimų idealioji sutaptis – pagal BK 149 ar 150 straipsnį ir 135 straipsnio atitinkamą dalį. Nužudymas išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu priklausomai nuo nužudymo padarymo laiko kvalifikuojamas kaip nusikaltimų idealioji ar realioji sutaptis pagal BK 129 straipsnio atitinkamą dalį ir BK 149 ar 150 straipsnio atitinkamą dalį.“11 Psichinė prievarta gali būti išreikšta dvejopai: veiksmais arba žodžiais. Veiksmų atveju kaltininkas gali grasinti ginklu(priešais auką žaisti peiliu ar kitokiu aštriu daiktu arba į ją nukreipti šaunamąjį ginklą), tuo tarpu žodžiais išreikštas grasinimas gali būti nukreiptas tiek prieš auką( grasinant, jog bus panaudotas, jei ši priešinsis), tiek prieš kitus asmenis(aukai artimus žmones). Vertinant grasinimus išžaginimo atveju ir stengiantis juos atriboti nuo psichinės prievartos privertime lytiškai santykiauti, reikia atsižvelgti į grasinimo išreiškimo momentą ir laiką, kada grasinimas žadamas realizuoti. Grasinimo išreiškimo momentas turi būti prieš pat lytinį santykiavimą: “Išžaginimo ir seksualinio prievartavimo metu grasinama panaudoti fizinį smurtą turint tikslą įveikti nukentėjusiojo pasipriešinimą, todėl laiko požiūriu grasinimas turi būti padaromas prieš lytinį santykiavimą ar lytinės aistros tenkinimą. Jei grasinimas išsakomas po lytinio santykiavimo ar jam nepasisekus, tokia veika gali užtraukti baudžiamąją atsakomybę pagal BK 145 straipsnį. Išžaginimo ar seksualinio prievartavimo metu grasinimas siejamas su fizinio smurto panaudojimu tuoj pat, jei nukentėjusysis asmuo nesutiks su kaltininko reikalavimais. Jei nesutikimo atveju grasinama fizinį smurtą panaudoti vėliau kaip kerštą dėl nukentėjusiojo asmens nesutikimo su kaltininko reikalavimu, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 149 ar 150 straipsnį, tačiau priklausomai nuo aplinkybių gali būti kvalifikuojama pagal BK 151 straipsnį.”12 Antra šio nutarimo pastraipa išaiškina ir grasinimo realizavimo laiko subtilybes. LAT Senatas taip pat išaiškino ir tuos atvejus, kuomet kaltininkas grasina panaudoti smurtą prieš aukai artimus žmones: “Grasinimas paprastai siejamas su fizinio smurto panaudojimu prieš nukentėjusįjį. Jei grasinama panaudoti fizinį smurtą prieš kitus asmenis, veika gali būti kvalifikuojama kaip išžaginimas ar seksualinis prievartavimas tik tuo atveju, jei kitas asmuo yra toje pačioje vietoje kaip kaltininkas ir nukentėjusysis ar su juo palaikomas ryšis, grasinama prieš kitą žmogų smurtą panaudoti tuoj pat, jei nukentėjusysis nesutiks su kaltininko reikalavimais ir toks grasinimas palaužė nukentėjusiojo pasipriešinimą (grasinama nesutikimo atveju sumušti ar pagrobti tame bute ar kitoje vietoje esantį mažametį sūnų ar ligotą motiną, sutuoktinį ir pan.).”13 Šiame požymyje yra svarbus erdvės bei laiko momentas: be grasinimo realizuoti smurtą tuoj pat, kitas asmuo turi būti toje pat vietoje kaip kaltininkas ir nukentėjusysis arba su juo palaikomas ryšys. Tai reiškia, kad net jei tas kitas asmuo, per kurį grasinama aukai, yra kitoje vietoje, bet kaltininkas gali efektyviai palaikyti ryšį su juo ir, sakykim, savo bendrininku, kuris naudos smurtą, o auka apie tai yra informuojama, tuomet kaltininko daroma veika gali būti kvalifikuojama kaip išžaginimas. Kitoks galimybės priešintis atėmimo būdas yra veiksmai, kurių negalima pavadinti smurtiniais, o taip pat ir grasinimai į kuriuos smurto panaudojimas tuoj pat neįeina: “Lytinis santykiavimas ar lytinės aistros tenkinimas kitaip atimant galimybę priešintis yra tada, kai nukentėjusiojo asmens pasipriešinimui įveikti kaltininkas panaudoja būdus, kurių neapima terminai „fizinio smurto panaudojimas“ ar „grasinimas tuo pat panaudoti fizinį smurtą“, ar „pasinaudojimas bejėgiška nukentėjusiojo būkle“, tačiau jais palaužiama nukentėjusiojo asmens valia priešintis ir pažeidžiama jo seksualinė laisvė, dėl to lytinis santykiavimas ar kitoks lytinės aistros tenkinimas įvyksta prieš nukentėjusiojo valią. Tai gali būti nukentėjusiojo surišimas (jei tam nenaudojamas smurtas), migdomųjų ar kitokių valią paralyžiuojančių vaistų, narkotinių arba psichotropinių medžiagų sugirdymas nukentėjusiajam be jo žinios ar apgaule arba kitaip prieš jo valią, melagingas kokios nors reikšmingos nukentėjusiojo apsisprendimui žinios pranešimas, uždarymas į izoliuotą patalpą atimant laisvę. Kitoks galimybės priešintis atėmimas gali būti grasinimas tuoj pat sunaikinti ar atimti turtą, palikti vieną be pagalbos miške ar kitoje nuošalioje vietoje ir pan.”14 Bejėgiškumą, kaip bendrą žaginimo bei seksualinio prievartavimo požymį mes jau išnagrinėjome ankstesniame skyriuje, todėl prie jo negrįšime. 3 SKYRIUS SEKSUALINIS PRIEVARTAVIMAS KAIP VEIKA. JO ATRIBOJIMAS NUO ŽAGINIMO. 150 straipsnis. Seksualinis prievartavimas 1. Tas, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki septynerių metų. 2. Tas, kas su bendrininkų grupe atliko šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dvejų iki dešimties metų. 4. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko mažamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki trylikos metų. 5. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 6. Už šio straipsnio 3 ir 4 dalyse numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.15 Kaip matome, žaginimo ir seksualinio prievartavimo normos daug kuo sutampa. Taip pat sutampa ir abiejų veikų objektas, subjektas bei subjektyviosios pusės požymiai. Kvalifikuojantys požymiai taip pat yra identiški. Esminis skirtumas yra pačioje nusikaltimo prigimtyje ir formoje: jei išžaginimas yra lytinis nusikaltimas, esant priverstiniam lytiniam aktui tarp skirtingų lyčių ir tik tradiciniu, vaginaliniu būdu, tuomet seksualiniame prievartavime lyties klausimas, kaip objektyvios pusės dalis, neužduodamas – šios nusikalstamos veikos esmė yra tik lytinės aistros tenkinimas per se, ir tai daroma analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu. Jei istoriškai, išžaginimas bei privertimas lytiškai santykiauti priešingos lyties atstovą buvo vienas iš būdų pratęsti savo giminę (ir/ar prie savęs pririšti moterį), tai seksualiniu prievartavimu buvo tenkinami gyvuliški žmogaus instinktai, visai nesusimąstant apie ateitį. Jei visais laikais išžaginimas buvo nusikaltimas, nutaikytas išimtinai prieš moteris, tai seksualinio prievartavimo auka, kaip ir subjektu, gali būti bet kurios lyties atstovas. Lytinės aistros tenkinimo būdai LAT senato išaiškinti kaip: “…skirtingų lyčių asmenų arba tos pačios lyties asmenų veiksmai, kai lytinė aistra tenkinama kitais būdais, negu numatyta BK 149 straipsnyje, būtent: oraliniu būdu – įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui (vyrui ar moteriai) į burną, analiniu būdu – įvedant vyro varpą nukentėjusiajam asmeniui (vyrui ar moteriai) į išeinamąją angą, ar kitokio fizinio sąlyčio būdu – masturbuojant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną ir pan.”16 Analinio ir oralinio sekso subtilybių nagrinėjamoje veikoje netirsime, tačiau aptarsime kitokius fizinio sąlyčio būdus, kuriais tenkinama lytinė aistra: • aukos lytinių organų masturbavimas, taip pat abipusė masturbacija; • pirštų ar kitų daiktų kišimas makštin ar išeinamojon angon; • kito žmogaus kūno lietimas savo lytiniais organais; • frotažas(trynimasis į žmogaus kūną jį užgūlus arba pasinaudojant aplinkybėmis pvz. perpildytame troleibuse ar per imtynių treniruotę); • privertimas masturbuoti arba masturbuotis. Kaip matome, seksualinis prievartavimas turi daug iškreiptų formų ir visos jos atliekamos per fizinį sąlytį. Tačiau fizinio sąlyčio samprata, pateikta LAT senato apžvalgoje yra skurdoka – sunku suprasti, ar “kitoks fizinio sąlyčio būdas” yra terminas, vartotinas plačiaja, ar siauraja prasme. Autorius mano, kad visgi šis terminas yra suprantamas siauraja prasme: “Šiaulių apygardos teismo 2004 m. kovo 24 d. nuosprendžiu T. K. nuteistas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 180 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2003 m. rugsėjo 29 d., apie 16.00 val., miškelyje seksualiai prievartavo mažametį Ž. V. Jėga nusivedęs Ž. V. į miškelį, paklupdė jį ant žemės, rodydamas savo lytinį organą, liepė jį liesti rankomis, masturbuoti. Kadangi nukentėjusysis Ž. V. to nedarė, suėmė jo ranką už riešo ir uždėjęs ant savo lytinio organo tenkino lytinę aistrą su mažamečiu prieš jo valią (baudžiamoji byla Nr. 1-97-8/2004). Pagal BK 150 straipsnį kvalifikuotinos ir tokios kaltininko veikos, kai jis tenkina lytinę aistrą kišdamas pirštus ar kitokius daiktus į kito asmens lytinius organus ar išeinamąją angą. Lazdijų rajono apylinkės teismo 2004 m.rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu V. L. pripažintas kaltu pagal BK 150 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2004 m.balandžio 28 d., panaudodamas fizinį smurtą – pargriaudamas nukentėjusiąją ir laikydamas ją prispaustą prie žemės, prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą – kišo pirštus į jos lytinius organus ir išeinamąją angą (baudžiamoji byla Nr. 1-152-01/04).”17 Ši ištrauka parodo Teismo požiūrį į seksualinį prievartavimą – kad tai yra aktas, kuriame figuruoja lytiniai organai. Tačiau autorius mano, kad siekiant sėkmingo 150 straipsnio taikymo, siauro įstatymo aiškinimo neužtenka. Šio darbo 12 puslapyje pateiktuose pavyzdžiuose matome akivaizdžius būdus, kuriais kaltininkas gali siekti savo lytinės aistros tenkinimo. Šie pavyzdžiai yra suprantami ir aiškūs, todėl kvalifikuojant veikas, kuriuose figuruoja pateikti veiksmai, problemų neturėtų kilti. Tačiau autorius norėtų aptarti ne visai tipiškus veiksmus. Sakykim kaltininkas yra impotentas, kuriam genitalinis pasitenkinimas yra arba neįmanomas, arba neaktualus. Jis sučiumpa savo auką ir grasindamas arba mušdamas ją verčia čiulpti savo(aukos) pirštus arba vibratorių. Skamba grotestiškai, bet pamąstykime, ar tokia veika nebūtų seksualinis prievartavimas? Jeigu asmuo prieš savo valią verčiamas elgtis seksualiai, tai jau yra jo seksualinio apsisprendimo laisvės pažeidimas, nežiūrint to, kad veiksmai, kurių iš jo reikalaujama, gali neatitikti įstatyme nurodytų požymių. Štai čia Rusijos Federacijos įstatymų leidėjas turi šiokį tokį pranašumą: 132 RF BK str. pateikta seksualinio prievartavimo sudėtis mažiau detalizuota ir labiau abstrakti, tačiau ja remiantis galima be problemų kvalifikuoti šioje pastraipoje pateiktą pavyzdį kaip seksualinį prievartavimą: “Vyrmylystė, lesbianizmas arba kiti seksualinio pobūdžio veiksmai, panaudojant prievartą ar grasinimus ją panaudoti nukentėjusiojo ar jam artimų žmonių atžvilgiu...”18 “Kiti seksualinio pobūdžio veiksmai” – ši sąvoka turbūt sutaupo daug laiko Rusijos tyrėjams. Nereikia žiūrėti teismų praktikos, mokslinės doktrinos ir remiantis jomis “pritempinėti” padarytos veikos prie atitinkančios normos tik todėl, kad mūsų įstatymų leidėjas pabijojo įterpti žodį “seksualumas” ir vietoj jo, mūsų teisėsauga turi tenkintis “kitokiais fizinio sąlyčio būdais”(atsiprašome už kalambūrą). Todėl remdamasis pateiktais pavyzdžiais, autorius norėtų argumentuoti, kad seksualinis prievartavimas kaip veika, apima bet kokį fizinį sąlytį arba seksualinio pobūdžio veiksmus, kuomet kaltininkas tiesiogiai ar netiesiogiai tenkina savo lytinę aistrą, panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti. Mes gyvename laikais, kuomet tokios deviacijos nuo įprastų lytinių santykių, kaip įvairūs fetišizmo būdai, tampa norma. Paimkime pavyzdžiu urolagnija. Tai yra lytinio pasitenkinimo forma šlapinantis ant kito asmens. Kas dedasi už svetimų miegamųjų durų, nėra autoriaus ar kieno nors kito reikalas, tačiau kuomet visos šios iškreiptos praktikos pateikiamos per televiziją(ir pateikiamos kaip savaime suprantamas, normalus dalykas – UNICEF19 geros valios ambasadorius, popžvaigždė, Rikis Martinas, per televiziją gyrėsi kaip jam patinka “auksiniai dušai”), tuomet jos garantuotai ima formuoti visuomenės seksualinį mentalitetą. Ir gali pasitaikyti situacija, kuomet koks nors iškrypėlis parblokš savo auką ant žemės ir ją apšlapins ar išsituštins ant jos. Normaliomis aplinkybėmis tokia veika galėtų būti kvalifikuojama pagal LR BK 284 str. : Viešosios tvarkos pažeidimas ir 155 str.: Įžeidimas. Žinoma, prokuratūra dėl tokio elgesio motyvų galėtų turėti ir kitą nuomonę, ir po kelių ekspertizių kaltininką nusiųsti tiesiai į psichinės sveikatos reabilitacijos centrą, tačiau kas, jei kaltininkas būtų pripažintas psichiškai sveiku? Ar tų dviejų straipsnių užtektų? Autorius šį pavyzdį pateikė ne todėl, kad jam patiktų vulgarios gyvenimo situacijos, bet tam, kad primintų faktą, jog visuomenės raida yra dinamiškesnė už įstatymų raidą, o seksualinio gyvenimo sritis dabartiniame amžiuje vystosi ypač sparčiai, todėl ir įstatymų leidėjas turi neatsilikti. Kuomet prasideda ikiteisminis tyrimas, tyrėjai privalo numatyti visas galimybes, o tam, esantys įstatymai turi suteikti pakankamai prielaidų. Seksualinio apsisprendimo laisvė, kaip objektas, gali kai kuriuose veikose nebūti matoma iš pirmo žvilgsnio – aukščiau pateikas pavyzdys suponuoja tokį atvejį, kuomet be kruopštaus tyrimo būtų sunkoka nustatyti tikslią nusikaltimo prigimtį. Paradoksalu, tačiau autoriaus nuomone, panašiose situacijose derėtų prisiminti ne seksualinio apsisprendimo laisvę, o seksualinį neliečiamumą. Mes žinome, kad seks. neliečiamumas yra taikomas tik nepilnamečiams, tačiau pasigilinkime į šios teisės apibrėžimą – tai yra vaiko iki 14 metų arba bejėgiškos būklės asmens saugumas nuo seksualinio poveikio, kuris gali pakenkti tolesnei jo fizinei ir psichinei raidai. Šiame apibrėžime galime rasti mintį, teigiančią, kad seksualinis poveikis gali būti daromas be asmens žinios arba jam to nesuvokiant. O tai savo ruožtu reiškia, jog seksualinį neliečiamumą galima suprasti ir kaip suaugusio prerogatyvą į saugumą nuo bet kokio netrokštamo seksualinio poveikio, jei šis apie jį nežino. Juk jei įstatymų leidėjas gina bejėgiškos būklės suaugusius žmones, tai logiškai mąstydami, galime padaryti išvadą, kad jeigu kaltininko veiksmai yra nukreipti į auką tokiais būdais, iš kurių ši negali suvokti seksualinės jų prigimties ir išreikšti savo nepritarimo, tai tokios veikos objektas savaime yra ne seksualinio apsisprendimo laisvė, o seksualinis neliečiamumas, nepriklausomai nuo aukos amžiaus. 4 SKYRIUS IŠŽAGINIMO IR SEKSUALINIO PRIEVARTAVIMO NORMŲ LR BK LYGINIMAS SU UŽSIENIO TEISE Lyginimas su analogiškomis veikomis kitų šalių teisės sistemose naudingas tuo, kad parodo mūsų įstatymų leidėjo požiūrį atitinkamas problemas. Šiame darbe Lietuvos BK bus lyginamas su trijų valstybių įstaymais: JAV, Prancūzijos ir Rusijos Federacijos. Pirmas dvi valstybes paėmėme dėl to, kad teisė jose yra labai stipriai išplėtota. Rusija paimta todėl, kad šios valstybės teisinė sistema padarė didelę įtaką post socialistinių valstybių teisei, jau nekalbant apie NVS valstybes. LR BK žaginimo ir seksualinio prievartavimo sudėtys yra formalios ir turi tik aukštutinę bausmės ribą. Išžaginimas be kvalifikuojančių požymių baudžiamas maksimum 7 metais, seksualinis prievartavimas analogiškai baudžiamas irgi iki 7 metų. Rusijos Federacijos BK nekvalifikuotas išžaginimas bei seksualinis prievartavimas baudžiamas nuo 3 iki 6 metų20. Autorius mano kad žemutinė riba yra teigiamas dalykas. Žinoma, visada yra tikimybė, kad bus nuteistas nekaltas žmogus, arba kad tokio pobūdžio nusikaltimas buvo įvykdytas dėl specifinių aplinkybių – tačiau jei nukentėjęs ir kaltinamasis nesugeba rasti kompromiso, vadinasi viena pusė į situaciją žiūri kaip į nusikaltimą, o ne į nevykusiai susiklosčiusių aplinkybių rezultatą. Iš to galima daryti išvadą, kad dažniausiai sodinami kalti žmonės, o jei padarei nusikaltimą, privalai atkentėti – žemutinė riba garantuoja užtikrintą terminą, kurio nemažins įtartinos aplinkybės, paveikti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar suktas advokatas. JAV teisės požiūris į prievartautojus iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti daugiau deklaratyvus: žemutinės ribos nėra, tačiau aukštutinė riba siekia bet kokį metų skaičių arba iki gyvos galvos.21 Tačiau nagrinėjant atskirų valstijų įstatymus, galima atrasti įvairaus dydžio žemutines bausmių ribas ir specifinius kvalifikuojančius požymius – ypač kalbant apie recidyvą: už analogišką nusikaltimą sodinama iki gyvos galvos be teisės anksčiau išeiti. Čia autorius norėtų išreikšti savo neigiamą nuomonę apie Lietuvos įstatymų leidėjo požiūrį į recidyvą: 27 straipsnis. Nusikaltimų recidyvas 1. Nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Toks asmuo yra recidyvistas. 2. Nusikaltimų recidyvas yra pavojingas, o nusikaltimus padaręs asmuo teismo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu, jeigu šis asmuo: 1) turėdamas neišnykusį teistumą už labai sunkų nusikaltimą, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 2) būdamas recidyvistas, padaro naują labai sunkų nusikaltimą; 3) būdamas recidyvistas, jeigu bent vienas iš sudarančių recidyvą nusikaltimų yra labai sunkus, padaro naują sunkų nusikaltimą; 4) turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą. 3. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgęs į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo darant nusikaltimus pobūdį ir kitas bylos aplinkybes, asmenį gali pripažinti pavojingu recidyvistu. 4. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo pavojingu recidyvistu, neatsižvelgia į teistumą už nusikaltimus, kuriuos asmuo padarė būdamas jaunesnis negu aštuoniolika metų, neatsargius nusikaltimus, nusikaltimus, už kuriuos teistumas yra išnykęs ar panaikintas, taip pat užsienyje padarytus nusikaltimus, už kuriuos Lietuvos Respublikos baudžiamieji įstatymai atsakomybės nenumato. 5. Asmens pripažinimas pavojingu recidyvistu netenka galios, kai asmens teistumas išnyksta arba panaikinamas.22 Šios normos trūkumas yra tas, kad ji apskritai egzistuoja kaip atskiras būdas identifikuoti atitinkamą nusikaltimo pakartotinumą, ir šia norma teismas turi vadovautis tuomet...kai jis to nori? Šioje normoje nesimato imperatyvo, o tai jau problema. Kitas trūkumas yra krūva įstatymų, aiškinančių kaip su recidyvistu elgtis. Autorius sutinka, kad teisė turi būti humaniška ir pažangi, bet prašau – 27 str. 2 dalies 4 punktas: “turėdamas tris teistumus už sunkius nusikaltimus, padaro naują sunkų nusikaltimą”. Argi tai ne absurdas? Kieno sąskaita tie teistumai atsiranda? Argi taip įstatymų leidėjas rūpinasi visuomenės saugumu? Kažkas turės būti triskart suluošintas, kad Teismas gautų galimybę tai padariusį išgamą nubausti maksimalia bausme, ir tai, dar klausimas, ar šia galimybe bus pasinaudota. Tuo mums ir patinka atskirų Amerikos valstijų įstatymai – daugumoje jų, už ankstesnį seksualinį nusikaltimą teistas asmuo, vėl padaręs ką nors panašaus, sodinamas dešimtmečiams arba iki gyvos galvos23. Prancūzijos normos, numatančios baudžiamąją atsakomybę už seksualinius nusikaltimus aukštutinės ribos neturi: bausmės už žaginimą žemutinė riba yra 15 metų, kvalifikuojantys požymiai bausmę gali padidinti iki 20, 30 metų ar iki gyvos galvos.24(pranzūzai gal ir laiko save meilužių tauta, tačiau meilės ribas sergsti griežtai). Norėtumėme pastebėti, kad JAV ir Prancūzijos baudžiamoji teisė neskiria žaginimo ir prievartavimo – tai yra tas pats nusikaltimas. Autorius norėtų su šiuo požiūriu sutikti. Išprievartavimas yra labai sunkus nusikaltimas, ir išties – jei viena moteris būtų išžaginta, o kita išprievartauta analiniu ar oraliniu būdu, tai negalima būtų sakyti, kad kokybine prasme kažkuri buvo išprievartauta daugiau ar mažiau. Fizinės ir dvasinės traumos vienodai skausmingos. LR BK paprasto išžaginimo ir seksualinio prievartavimo bausmės terminai sutampa. Skirtumai išryškėja nagrinėjant kvalifikuojančius požymius: asmenų daugėtą ar jauną nukentėjusio asmens amžių. Tačiau tie patys skirtuma yra nežymūs: lyginant su išžaginimu, seksualiniame prievartavime nuo aukštutinės ar žemutinės ribos nuimti 1-2 metai. Galbūt įstatymų leidėjas turėjo savas priežastis konstruodamas atskiras seksualinių nusikaltimų normas, nes sovietinis BK šioje sferoje buvo ypač skurdus, tačiau kam kurti dviratį, jei galima atlikti pažangesnių vakarų šalių tam tikrų teisės sričių recepciją. Paliksime šį klausimą atvirą. 5 SKYRIUS 5.1 PRIVERTIMAS LYTIŠKAI SANTYKIAUTI KAIP VEIKA. JO ATRIBOJIMAS NUO IŠŽAGINIMO IR SEKSUALINIO PRIEVARTAVIMO 151 straipsnis. Privertimas lytiškai santykiauti 1. Tas, kas grasindamas panaudoti smurtą, panaudodamas kitokią psichinę prievartą arba pasinaudodamas asmens priklausomumu privertė jį lytiškai santykiauti ar kitaip tenkinti lytinę aistrą su kaltininku ar kitu asmeniu, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas šio straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus atliko nepilnamečiui asmeniui, baudžiamas laisvės atėmimu iki penkerių metų. 3. Už šio straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. 4. Už šio straipsnio 2 dalyje numatytą veiką atsako ir juridinis asmuo.25 Skirtingai nuo anksčiau aptartų veikų, privertimas lytiškai santykiauti kvalifikuojamas ne kaip sunkus, o nesunkus nusikaltimas, nes bausmė už jį neviršyja trejų metų. Kaip ir išžaginime bei seksualiniame prievartavime, privertimo lytiškai santykiauti objektais yra asmens seksualinio apsisprendimo laisvė arba, veiką atlikus prieš nepilnametį asmenį, seksualinis neliečiamumas. Autorius norėtų pastebėti, kad normos pavadinimas nevisiškai atitinka jame aprašytą veiką. Lytiškas santykiavimas yra seksualinis santykiavimas tarp skirtingų lyčių atstovų, atliekamas vaginaliniu būdu. Tuo tarpu ši norma aprašo ir lytinės aistros tenkinimą, todėl darome išvadą, kad tinkamesnis pavadinimas būtų “Privertimas seksualiai santykiauti” arba “Priverstinis įtraukimas į seksualinius santykius”. Vienintelio iš šiame darbe nagrinėjamų nusikaltimų, privertimo lytiškai santykiauti sudėtis yra materiali – nusikaltimas laikomas įvykdytu, nuo aukos valios palaužimo momento, net jei tolesnių veiksmų kaltininkas nėra padaręs. Taip pat būtinas priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių: nukentėjusiojo akivaizdus nenoras santykiauti ir kaltininko vertimo tai daryti, po kurio auka sutinka. Šio nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, sulaukęs 16 metų. Nuo išžaginimo ir seksualinio prievartavimo šį nusikaltimą atskiria fizinio smurto požymio nebuvimas. Netgi psichinė prievarta yra įvardyta “kitokia”: į jos sąvoka įeinantys grasinimai beveik nesusiję su smurtu: • dažniausiai tai yra pasinaudojimas asmens priklausomumu nuo kaltininko: tarkime, narkotikais prekiaujantis čigonas užkelia “dozės” kainą jam patinkančiai klientei, žinodamas, kad ji neturės pinigų ir kaip alternatyvą pasiūlo atsiskaitymą “natūra”; • tai taip pat gali būti kaltininko aukštesnės padeties subordinacine prasme panaudojimas prieš auką: įnoringas “žydras” viršininkas gali rasti daugybę būdų apsunkinti savo pavaldinio gyvenimą darbe, nenusižengdamas LR Darbo Kodeksui, ir kaskart po sunkios darbo dienos, padėjęs gauruotą ranką savo vargšam nusiplūkusiam darbuotojui ant peties, siūlyti važiuoti kelias dienas pailsėti į jo vasarnamį, bei išbandyti auksinį dušą; • tai gali būti ir situacijos panaudojimas nukentėjusiojo nenaudai: nimfomanė vairuotoja patenka į avarinę situaciją, kurią sukėlė pradedantis vairuotojas – persigandęs vaikinas nenori nemalonumų, o supratinga moteris jam pasiūlo kompensuoti nuostolius “kitais” būdais, pavažiavus kiek toliau. Analogiškus aiškinimus pateikia ir LAT Senatas: “Išžaginimas ir seksualinis prievartavimas turi būti atribotas nuo privertimo lytiškai santykiauti, numatyto BK 151 straipsnyje. BK 149, 150 ir 151 straipsniuose numatyta baudžiamoji atsakomybė už prievartinius lytinius santykius ar lytinės aistros tenkinimą. Tačiau BK 151 straipsnio sudėtis nenumato fizinio smurto panaudojimo kaip vieno iš nukentėjusiojo valios palaužimo elementų. BK 151 straipsnyje numatytas grasinimas apima grasinimą panaudoti fizinį smurtą ir kitokią psichinę prievartą (pavyzdžiui, grasinimas sunaikinti ar sugadinti nukentėjusiojo turtą, parduoti nukentėjusįjį prostitucijai ir pan.).
Šį darbą sudaro 6535 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
- Baudžiamosios teisės kursinis darbas
- 28 psl., (6535 ž.)
- Word failas 171 KB
- Lygis: Universitetinis
- ✅ Yra šaltiniai
Atsisiųsti šį kursinį darbą
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Privalumai
Darbo pakeitimo garantija
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Gauk 25% nuolaidą
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Greitas aptarnavimas
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!
Atsiliepimai
