Bausmės skyrimas

BAUSMĖS SKYRIMAS: Samprata • BT doktrinoje bausmės skyri­mas apibrėžiamas PLAČIĄJA PRASME ir pagal BK apima: 1) bausmės skyrimą, 2) atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (BA) ir bausmės (taikant baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemo­nes arba jų netaikant); 3) bausmės vykdymo atidėjimą. • PASKIRTA BAUS­MĖ TURI BŪTI PROPORCINGA IR TEISINGA: • Reikalavimas dėl bausmės proporcingumo siejamas su nuostata, kad bausmės griežtumas (t. y. jos rūšis ir dydis) turi atitikti padarytos nusikalstamos veikos (NV) pavojingumo pobūdį ir laipsnį. • Reikalavimas dėl bausmės teisingumo pagal LAT: „skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai: bausmė už NV turi atitikti tos veikos pavojingumo po­būdį ir laipsnį, be to, būtina atsižvelgti ir į nuteistojo asmenybės sa­vybes, jo elgesį prieš NV padarymą, NV darymo metu ir po jos, į nukentėjusiojo elgesį ar jo poziciją bei visuomenės intereso reikšmę vykdant teisingumą“ (LAT kasaci­nė nutartis Nr. 2K-428/2009). • Teisingos bausmės turinys turi būti interpretuojamas plačiau, apimant: 1. bausmės teisėtumą (t. y. gali būti skiriama tik įstatyme nustatyta bausmė; jos dydis privalo atitikti įstatyme nubrėžtas ribas; ji skiriama laikantis baudžiamojo proceso reikalavimų ir pan.), 2. bausmės hu­manizmą (t. y. skiriama bausme negalima žmogaus kankinti, siekti sukelti fizinių kančių ar žeminti jo orumą ir pan.), 3. bausmės indivi­dualizavimą (t. y. bausmė skiriama ir jos dydis konkrečiam asmeniui taikomas atsižvelgiant į jo savybes; ji skiriama siekiant įstatyme nusta­tytų bausmės tikslų (paskirties) ir pan.), 4. bausmės ekonomiškumą (t. y. turi būti skiriama minimali bausmė, būtina bausmės tikslams pasiekti ir pan.). • BK nenustato bausmių skyrimo tai­syklių, taip pat bausmės vykdymo atidėjimo tarpusavio san­tykio ir taikymo pirmenybės (eiliškumo). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai • Bendruo­sius bausmės skyrimo pagrindus galima suskirstyti į dvi grupes: • PIRMOJI GRUPĖ sujungia reikalavimus, nustatančius, kad: 1. teis­mas skiria bausmę pagal BK Specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą NV, sankciją; 2. teismas, skirdamas bausmę, laikosi BK Bendrosios dalies nuostatų. • ANTRĄJĄ GRUPĘ sudaro aplinkybės, į kurias teismas atsižvelgia individualizuodamas bausmę, t. y. į: 1) padarytos NV pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) pada­rytos NV motyvus ir tikslus; 4) NV stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant NV formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinky­bes; 8) NV padarytą žalą. • PASTABA: individualizuojant bausmę, visoms BK 54 str. 2 d. išvardytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (LAT kasacinė nutartis 2K-99-511/2018). • NV PAVOJINGUMO LAIPSNIS: teismas skirdamas bausmę paprastai įvertina šiuos NV pavojingumo laipsnį lemiančius aspektus: NV esmę, kėsinimosi dalyką ir jo vertingumą, atsižvel­gia į NV padarymo būdą, laiką, vietą, panaudotus įrankius ir priemones, žalos dydį ir mastą, ir t. t. • Reikalavimas atsižvelgti į KALTĖS FORMĄ IR RŪŠĮ teismų praktiko­je suprantamas kaip imperatyvas nustatyti: 1) kokia kaltės forma (tyčia ar neatsargumu), 2) konkrečios for­mos rūšimi (tiesiogine ar netiesiogine, nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu), 3) kokia BK nenumatyta tyčios rūšimi (staigiąja tyčia, afektine tyčia, iš anksto apgalvota tyčia, apibrėžta (konkretizuota) ir neapibrėžta (nekonkre­tizuota) tyčia) buvo padaryta NV. • TAČIAU neatsargumu pats savaime nesudaro pagrindo švelninti bausmę. • Reikalavimas atsižvelgti į PADARYTOS NV MOTYVUS IR TIKSLUS: dažnai motyvai ir tikslai būna nusikalstamo elgesio kaip reakcijos į kaltininkui nepalankią socialinę aplinką išraiška (pvz., svetimo turto pasisavinimo motyvai susiformuo­ja dėl skurdo, nužudymo motyvai - kaip reakcija į nuolatinį asmens orumo žeminimą ir pan.). • Teismai atsižvelgia į NV STADIJĄ: 1) įvertina, kiek nusikalstamas ketinimas įgyven­dintas (ar NV nutrūko rengiantis, kėsinantis ją pada­ryti, ar ji buvo baigta), 2) jei NV nebuvo baigta - į jos nebaigimo priežastis. • PASTABA: už rengimąsi ir pasikėsini­mą padaryti NV paprastai turi būti skiriama švelnesnė negu už pabaigtą NV nustatyta bausmė. • Teismas, vertindamas NV padariusio KALTININ­KO ASMENYBĘ, pabrėžia kaltininko pavo­jingumą, kurį lemia požymiai, apibūdinantys jį: 1. iki NV padarymo (ankstesnės NV ar kiti teisės pažeidimai, polinkis į girtavimą, narkotinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą); 2. NV padarymo metu (apsvaigęs nuo alkoholio ar narkotinių me­džiagų, blaivus ir pan.) 3. po NV padarymo (atvyki­mas ir prisipažinimas, gailėjimasis, padėjimas išaiškinti NV ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimas ir pan.). • TAIP PAT skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į tai: 1. ar NV padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susi­klosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki NV ir NV buvo tik nuoseklus kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys, ir pan. 2. kitus asmenybę apibūdinančius požymius: amžių, šeiminę padėtį, išsilavinimą, sveikatos būklę ir pan. • Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į ASMENS KAIP BEN­DRININKO DALYVAVIMO DARANT NV FORMĄ IR RŪŠĮ: 1) kiekvieno bendrininko dalyvavimo darant NV rūšį (vykdytojas, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas), 2) jo vaidme­nį (veiksmų reikšmingumas ir indėlis); 3) pobūdį (veiksmų intensy­vumas, aktyvumas), 4) į bendrininkavimo formą (bendrinin­kų ar organizuota grupė). • PRAKTIKOJE: asmens vaidmuo NV ir indėlis į jos padarymą gali būti labai skirtingas, pvz., nuo eilinio NV vykdytojo ar padėjėjo iki organizuotos grupės organizatoriaus, nuo itin aktyvaus dalyvio rengiant ir darant NV (surado ginklą, subūrė grupę ir pan.), pasikėsinimo stadi­joje (atkakliai siekė tikslo, nepaisė įspėjimų ir pan.), baigiant pradėtą NV (aktyviai dalyvavo darant NV, tyčio­josi iš aukos ir pan.) iki visiško pasyvumo visose NV darymo stadijose. • Viena iš būtinųjų bausmės individualizavimo sąlygų yra ATSA­KOMYBĘ LENGVINANČIŲ IR SUNKINANČIŲ APLINKYBIŲ nustatymas: BŪTINA SKIRTI šias aplinkybes nuo kvlifikuojančių požymių, pvz. bendrininkavimas BK gali būti numatytas kaip NV kvalifikuojantis požymis (pvz., seksualinis prievartavimas, padarytas bendrininkų grupės (BK 150 str. 2 dalis), plėšimas, padarytas organizuotos grupės (BK 180 str. 3 dalis) ir pan.). Šiais atvejais jis sudaro būtinąjį to NV sudėties požy­mį ir bausmė skiriama pagal minėtąją BK Specialiosios dalies straips­nio dalį. Kitais atvejais bendrininkavimas gali būti teismo pripažintas atsakomybę sunkinančia aplinkybe, dėl kurios teisiamajam gali būti paskirta griežtesnė bausmė. • Teismas, skirdamas bausmę, turi atsižvelgti į NUSIKALSTAMA VEI­KA PADARYTĄ ŽALĄ. • PASTABA: žala yra privalomas materialiosios NV sudėties požymis, todėl teismas, skirdamas baus­mę, gali vertinti tik tą žalos dalį, kuri viršija BK nustatytą žalos dydį. • Be to, BK nustato, kad teismas, skirdamas bausmę NEPILNAMEČIUI, be minėtųjų aplinkybių, skirtų bausmei in­dividualizuoti, papildomai atsižvelgia į: 1. nepilnamečio gyveni­mo ir auklėjimo sąlygas; 2. nepilnamečio sveikatos būklę ir socialinę brandą; 3. anksčiau taikytas poveikio priemones ir jų veiksmingumą; 4. nepilnamečio elgesį po NV padarymo. BAUSMĖS SKYRIMAS: Atsakomybę lengvinančios aplinkybės (BK 59 str.) • Atsakomybę lengvinančios aplinkybės - aplinkybės, kurios ma­žina NV arba kaltininko pavojingumą ir leidžia teis­mui švelninti BA. • PROBLEMA: jeigu nustatoma ir vienokių, ir kitokių aplinkybių, teismas, atsižvelgdamas į: 1) atsakomybę lengvinan­čias ir sunkinančias aplinkybes, 2) jų kiekį, 3) pobūdį, 4) tarpusavio santykį - nusprendžia, kurios iš jų yra reikšmingesnės, ir pagal tai taiko griežtesnę arba švelnesnę bausmės rūšį ir (arba) jos dydį. • KITOS TEISINĖS PASEKMĖS: teismas, nustatęs atsakomybę lengvinančias aplinkybes, gali atleisti kaltininką nuo BA, kai yra lengvinančių aplinkybių (BK 39 str.), skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą, bausmę (BK 62 str.), atleisti nepilnametį nuo BA(BK 93 str.) ir pan. • DAŽNIAUSIA KLASIFIKACIJA: pagrindiniai NV sudėties elementai, kuriais remiantis skiriamos aplinkybės, api­būdinančios NV: a) objektyviąją pusę (pvz., kaltininkas aktyviais veiksmais išvengė sunkesnių padarinių), b) sub­jektyviąją pusę (pvz., veika padaryta dėl didelio susijaudinimo, ku­rį nulėmė neteisėti nukentėjusiojo asmens veiksmai) ir c) subjektą (pvz., veiką padarė ribotai pakaltinamas asmuo). • I. KALTININKAS SUTEIKĖ NUKENTĖJUSIAJAM PAGALBĄ ARBA KITAIS AKTYVIAIS VEIKSMAIS IŠVENGĖ ARBA BANDĖ IŠVENGTI SUNKESNIŲ PADARINIŲ: • Šios aplinkybės buvimui konstatuoti būtini aktyvūs kaltininko veiksmai, kuriais jis siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, kad jų ne­padaugėtų (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-26-648/2019). • Kal­tininko suteikiama pagalba neturi būti formali ir ji turi būti suteikta laiku (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-14/2012). • II. KALTININKAS PRISIPAŽINO PADARĘS BAUDŽIAMOJO ĮSTATYMO NUMATYTĄ VEIKĄ IR NUOŠIRDŽIAI GAILISI ARBA PADĖJO IŠAIŠKINTI ŠIĄ VEIKĄ AR JOJE DALYVAVUSIUS ASMENIS: • Kaltininko prisipažinimas padarius NV yra tada, kai as­muo savo noru (o ne dėl surinktų įrodymų) prisipažįsta padaręs NV. • Jei asmuo padarė kelias NV, prisipažinimas gali būti atsako­mybę lengvinanti aplinkybė tik dėl tų veikų, apie kurių padarymą asmuo prisipažino. • TAČIAU kaltininkas neprivalo sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose patei­kiama padarytos NV kvalifikacija ir kt. • Nuoširdus gailėjimasis dėl NV: asmens gailėjimąsi parodo: 1) apgailestavimo pareiškimai ar deklaratyvūs atsiprašymai, 2) poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalin­gus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, pastangos atlyginti žalą, 3) pagalba teisėtvarkos institucijoms aiškintis iki­teisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. • Kaltininko pagalba aiškinantis NV ar joje dalyvavusius asmenis kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė trak­tuojama tada, kai kaltininkas gera valia aktyviais veiksmais padeda išaiškinti visas jam žinomas NV detales, surinkti daiktinius įrodymus, nurodo NV liudytojus, taip pat NV padaryme dalyvavusius asmenis ir t. t. • III. KAI KALTININKAS SAVO NORU ATLYGINA AR PAŠALINA PADARYTĄ ŽALĄ: • Kaltinin­kas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus - iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. • 1) at­sakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tik visą žalą atlyginu­siems ar pašalinusiems bendrininkams; arba 2) tik tiems bendrininkams, kurių valia kiti asmenys atlygino ar pašalino grupės asmenų padarytą visą žalą. • IV. NV PADARYTA DĖL LABAI SUNKIOS TURTINĖS ARBA BEVILTIŠKOS KALTININKO PADĖTIES: • Kaltininkui susiklosto tokios ob­jektyvios išorinio gyvenimo aplinkybės (priverstinis nedarbas, tur­to praradimas, jo paties ar šeimos nario sunki liga ir pan.), kurios tiesiogiai nulėmė jo elgesio pasirinkimą. • TAČIAU jei­gu tokia gyvenimo situacija susidarė dėl kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo veiksmų (pvz., nuolatinio girtavimo, narkotikų vartojimo, įvairių neteisėtų veiksmų atlikimo ir pan.), teismas neturėtų pripa­žinti ją atsakomybę lengvinančia aplinkybe. • V. VEIKA, PADARYTA DĖL PSICHINĖS AR FIZINĖS PRIEVARTOS, JEI­GU TOKIA PRIEVARTA NEPAŠALINA BA: • Tokiais atvejais asmuo savo iniciatyva nebūtų ryžęsis nusikalsti, o NV iniciatorius yra kitas asmuo, prievarta palenkęs kaltininką atlik­ti neteisėtus veiksmus. • Psichinė prievarta - grasinimai smurtauti (pvz., nužudyti, atimti laisvę ir pan.), sunaikinti ar sugadinti turtą, paskleisti nepalankias žinias apie jį ar jo artimuosius ir pan. • Fizinė prievarta - fizinės jėgos pavartojimas prieš asmenį arba jo artimuo­sius, sukeliant skausmą ir kitų padarinių sveikatai ar gyvybei. • VI. VEIKOS PADARYMUI ĮTAKOS TURĖJO PROVOKUOJANTIS AR RIZI­KINGAS NUKENTĖJUSIO ASMENS ELGESYS: • Šiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų (pvz., keršto, pavydo), o kaltininko NV yra atsakomoji reakcija į provokuojamuosius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. • Provokuojamu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti NV prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidi­mas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti į patį kaltininką arba į jam artimus asmenis ir pan. • Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti NV prieš jį. • PASTABA: jei kaltininko veiką išprovokavo ne nu­kentėjusiojo, o kito asmens veiksmai, bet kaltininkas klydo vertinda­mas padėtį, tokia situacija taip pat gali būti įvertinta kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė. • VII. VEIKA PADARYTA ASMENS, KURIO BŪKLĖ BEVILTIŠKA, PRAŠY­MU: • NV padaroma iš gailesčio ar noro palengvinti kito asmens padėtį. • SVARBU: ir prašantis nukentėjęs asmuo, ir kaltininkas suvoktų ir neabejotų beviltiška nukentėjusiojo būkle. • VIII: VEIKA, PADARYTA PAŽEIDŽIANT NV PADARIU­SIO ASMENS SULAIKYMO, BŪTINOJO REIKALINGUMO, PROFESINĖS PA­REIGOS ARBA TEISĖSAUGOS INSTITUCIJŲ UŽDUOTIES VYKDYMO, GAMY­BINĖS AR ŪKINĖS RIZIKOS, MOKSLINIO EKSPERIMENTO TEISĖTUMO SĄLYGAS: • Kaltininkas veikia esant aplinkybėms, šalinančioms BA, bet pažeidžia joms privalomas teisėtumo sąlygas. • Įstatymų leidėjas pripažįsta, kad kaltininkas NV padaro dėl pozityvių ar neutralių mo­tyvų (pvz., neleisdamas ištrūkti aktyviai bandančiam išvengti sulai­kymo NV padariusiam asmeniui, siekdamas pašalinti gresiantį pavojų, vykdydamas teisėsaugos institucijų teisėtą užduotį ir pan.), kurie leidžia teismui manyti, jog kaltininko asmenybė nė­ra labai pavojinga • PABRĖŽTINA: įstatymų leidėjas, apibrėždamas šią aplinkybę, paliko spragą, nes neįtraukė dar vienos aplinkybės, ša­linančios BA - įsakymo vykdymas. • IX. VEIKA PADARYTA PERŽENGIANT BŪTINOSIOS GINTIES RIBAS, KAI BAUDŽIAMASIS ĮSTATYMAS NUMATO ATSAKOMYBĘ UŽ BŪTINOSIOS GINTIES RIBŲ PERŽENGIMĄ: • BA už būtinosios ginties ribų peržengimą gali būti taikoma tik tada, kai gynyba aiškiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ir pavojingu­mo + tiesiogine tyčia užpuolikas yra nužudomas arba jam sunkiai sutrikdoma sveikata. • X. VEIKA PADARYTA DĖL DIDELIO SUSIJAUDINIMO, KURĮ NULĖMĖ NETEISĖTI NUKENTĖJUSIOJO ASMENS VEIKSMAI: • Didelis susijaudinimas pripažįstamas leng­vinančia aplinkybe tik tada, jei: a) jis pasiekė fiziologinio afek­to laipsnį; ir b) jį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai. • Fiziologinis afektas - ypatinga emocinė būsena, kai iš dalies ap­temsta sąmonė ir susilpnėja savitvarda, bet neprarandamas gebėji­mas suprasti savo veiksmų esmės ir juos valdyti. • Neteisėtais veiksmais laikomi bet kokie prieš kaltininką ar kitą asmenį nukreipti priešingi teisei veiksmai, kurie gali būti įgyvendinami kėsinimusi į kaltininko ar kito asmens gyvybę ir sveikatą, turtą, smūgių sudavimu, kankinimu, laisvės atėmimu, taip pat psichiniu poveikiu - grasinimu pavartoti fizinį smurtą, tyčiojimusi, įžeidimu, šantažu ir pan. • PRAKTIKOJE: spręsdamas, ar nukentėjusiojo poelgis yra itin įžeidžiamas, teismas atsižvelgia į tai, ar nukentėjusio­jo tyčiniai veiksmai iš esmės prieštarauja moralės ir dorovės princi­pams, pažeidžia žmogaus garbę, orumą ir pan. (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-7-54-677/2015). • XI. VEIKĄ PADARĖ RIBOTAI PAKALTINAMAS ASMUO: • Ribotai pakaltinamu gali būti pripažįstamas asmuo, kuris NV darymo metu dėl psichikos sutrikimo, kuris nėra pakankamas pagrindas pripažinti jį nepakaltinamu, negalėjo visa­pusiškai suvokti pavojingo NV pobūdžio ar valdy­ti savo veiksmų. • PASTABA: toks asmuo taip pat gali būti atleistas nuo BA taikant jam baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio (BK 67 ir 93 str.) arba priver­čiamąsias medicinos priemones (BK 98 str.). • XII. VEIKĄ PADARĖ PRIEŠ SAVO VALIĄ NUGIRDYTAS AR APSVAIGINTAS ASMUO: • NV padaręs asmuo prieš savo valią galėjo būti nugirdytas (apsvaigintas) apgaulės būdu (pvz., vietoj vais­tų nuo galvos skausmo jam duota psichotropinės medžiagos ir pan.), pavartojant prieš jį psichinį ar fizinį smurtą (pvz., grasinant susido­rojimu nepilnametis priverčiamas išgerti alkoholio ir pan.). • PASTABA: įstatymų leidėjas šią lengvinančią aplinkybę sieja tik su fiziologiniu priverstiniu asmens girtumu ar apsvaigimu. • PRAKTIKOJE: teismas pagrįstai pripažino nepilnamečio girtumą sun­kinančia atsakomybę aplinkybe, nors jam vartoti alkoholinių gėrimų pasiūlė suaugę asmenys, nes byloje nebuvo duomenų, kurie patvir­tintų, kad nepilnametis buvo prieš savo valią verčiamas vartoti alko­holinius gėrimus (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-31/2003). • XIII. NEPAVYKĘS SAVANORIŠKAS ATSISAKYMAS PADARYTI NV: • Tai bus tada, kai asmuo, suvokdamas, kad gali pabaigti daryti NV, siekia atsisakyti baigti pradėtą NV savo noru (t. y. neverčiant tai pa­daryti objektyvioms aplinkybėms), bet jam tai nepavyksta ir, pvz. atsiranda nusikalstamų padarinių. • KITOS BA LENGVINANČIOS APLINKYBĖS: • Atsakomybę lengvinančių aplinkybių sąrašas nėra IŠSAMUS, to­dėl teismas turi teisę pripažinti atsakomybę lengvinančiomis ir kitas, BK nenurodytas aplinkybes. • TEISMŲ PRAKTIKOJE: tokiomis aplinkybėmis gali būti pripa­žįstama sunki liga, nepriekaištingas elgesys, išlaikytiniai, jaunas arba senyvas kaltininko amžius, amoralus ar neteisėtas nukentėjusiojo elgesys, dalies žalos atlyginimas arba pašalinimas, nuoširdžios kalti­ninko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-176-222/2019), sunkios šeiminės aplinkybės (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-112/2003) ir pan. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės (BK 60 str.) • TEISINĖS PASEKMĖS: atsakomybę sunkinančių aplinkybių buvimas paprastai: 1) užkerta kelią atleidimui nuo BA; 2) bausmės vyk­dymo atidėjimui; 3) nulemia griežtesnės bausmės paskyrimą. • I. VEIKĄ PADARĖ BENDRININKŲ GRUPĖ: • Pagal BK, bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje NV stadijoje 2 ar daugiau asmenų susitaria daryti, tęsti ar užbaigti NV, jei bent du iš jų yra vykdytojai. • TAČIAU skiriant bausmę atsižvelgiama į faktinį asmens dalyvavimo NV pobūdį ir laipsnį, neteisėto jo elgesio įtaką nusikalstamų tikslų įgyvendinimui bei atsiradusiems (ar galėjusiems atsirasti) padariniams. • II. VEIKĄ PADARĖ ORGANIZUOTA GRUPĖ: • Pagal BK organizuota grupė: kai bet kurioje NV stadijoje 2 ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikal­timą + kiekvienas grupės narys darydamas nusikaltimą atlieka tam tikrą užduotį ar skirtingą vaidmenį. • SKIRTINGAI nuo bendrininkų gru­pės, vien aktyvus dalyvavimas organizuotoje grupėje, nepriklausomai nuo kaltininko atliktų veiksmų pobūdžio, turi būti pripažįstamas at­sakomybę sunkinančia aplinkybe. • III. VEIKA, PADARYTA DĖL CHULIGANIŠKŲ AR SAVANAUDIŠKŲ PASKA­TŲ: • Chuliganiškas paskatas apibūdina tyčiniai asmens veiksmai, šiurkš­čiai pažeidžiantys viešąją tvarką ir rodantys aiškų visuomenės negerbi­mą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą. • Savanaudiško­mis paskatomis paprastai laikomas asmens siekimas gauti bet kokios turtinės naudos (daiktų, pinigų, turtinių teisių ir pan.) arba išvengti materialinių išlaidų (grąžinti skolą, atsiskaityti už atliktus darbus, gau­tas prekes ir pan.). • PASTABA: kai savanaudiškų paska­tų atsirado po NV padarymo, jos negali būti pripažin­tos atsakomybę sunkinančia aplinkybe. • IV. VEIKA, PADARYTA KANKINANT NUKENTĖJUSĮ ASMENĮ AR TYČIOJANTIS IŠ JO: • Kankinimas - tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys didelių fizinių, dvasinių kančių nukentėjusiajam tiesio­giniu poveikiu jo kūnui arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kan­čioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminamus veiksmus ir pan.) • Tyčiojimasis iš nukentėjusiojo: kai kal­tininkas šiurkščia, ciniška forma atlieka veiksmus, iš esmės priešta­raujančius moralės ir dorovės principams. PASTABA: tokiais veiksmais siekiama pažeminti nukentėjusiojo garbę ir orumą, sukelti jam daug dvasinių ar papildomų fizinių kančių • V. VEIKA, PADARYTA MAŽAMEČIUI: • Teismų praktikoje mažamečiais pripažįstami visi asmenys, nesulaukę 14 metų. • TAČIAU kaltininkas privalo žinoti, kad nukentėjusysis dar nėra sulaukęs 14 metų. • VI. VEIKA, PADARYTA ASMENIUI, KURIS DĖL LIGOS, NEĮGALUMO, SENA­TVĖS AR KITŲ PRIEŽASČIŲ BUVO BEJĖGIŠKOS BŪKLĖS, BE JO PRAŠYMO, ARBA VEIKA, PADARYTA NEPILNAMEČIAM ASMENIUI, PASINAUDOJUS JO PRIKLAUSOMUMU AR PIKTNAUDŽIAUJANT PASITIKĖJIMU, AUTORI­TETU AR ĮTAKA: • 2 atskiros atsakomybę sunkinančios aplinkybės, apibūdinančios NV nukentėjusįjį. • Bejėgiška būklė bū­na: 1) Fizinis bejėgiškumas: kai nukentėjusysis, suprasdamas su juo atliekamų veiks­mų esmę, fiziškai negali tam priešintis dėl ligos, neįgalumo, senatvės ir pan.; 2) dėl psichinio bejėgiškumo nukentėjusysis dėl savo psichinių savybių ar ligos, taip pat priklausomumo, autoriteto ar įtakos nesuvokia su juo atliekamų veiksmų esmės ir jiems nesipriešina ar neprieštarau­ja. • TAČIAU kaltininkas privalo žinoti, kad apie nukentėjusiojo bejėgišką būklę ir tyčia tuo pasinaudoti. • Pasinaudojimas nepilnamečio priklausomumu arba pik­tnaudžiaujant pasitikėjimu, autoritetu ar įtaka: kai nukentėjusį nepilnametį su kal­tininku sieja tam tikras formalus arba neformalus ryšys, kuriam esant nuo kaltininko valios priklauso esminių arba svarbių nukentėjusiojo poreikių, interesų patenkinimas. • ĮVAIROVĖ: nepilnamečio priklausomumas arba pasitikėjimas, autoritetas ar įtaka gali būti grindžiamas materialiniu, darbiniu arba valdžios priklausomumu, taip pat formaliu (pvz., moky­tojo ir mokinio, trenerio ir sportininko, gydytojo ir ligonio santykiai) ir neformaliu (pvz., draugų grupės lyderio ir eilinio nario santykiai) pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka. • VII. VEIKA, PADARYTA NĖŠČIAI MOTERIAI, KAI AKIVAIZDU, KAD JI NĖŠ­ČIA: • Šiuo atveju NV žalos padaroma ne vien nėščiai moteriai, bet ir jos nešiojamam vaisiui. • Teis­mų praktikoje ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia tik jei moters nėštumas buvo akivaizdus + kaltininkas žinojo, kad nukentėju­sioji yra nėščia. • VIII. VEIKA, PADARYTA PASINAUDOJANT VISUOMENINE AR KITO AS­MENS NELAIME: • Visuomeninė nelaimė - tai tokie visuomeninio gyvenimo įvykiai ar gamtos reiški­niai, kurie sukelia grėsmę daugelio žmonių gyvybei, sveikatai, turtui (pvz., karas, epidemija, potvynis, žemės drebėjimas ir pan.). As­meninė nelaimė – tai įvykiai, kurie skaudžiai pažeidžia nukentėjusiojo ar jam artimų žmonių interesus (pvz., artimųjų netektis, gaisras, sunki liga ir pan.) • TAČIAU kalti­ninkas privalo suprasti, jog savo nusikalstamiems tikslams pasiekti sąmonin­gai pasinaudojo visuomenine ar kito asmens nelaime. • IX. VEIKĄ PADARĖ ASMUO, APSVAIGĘS NUO ALKOHOLIO, NARKO­TIKŲ, PSICHOTROPINIŲ AR KITŲ PSICHIKĄ VEIKIANČIŲ MEDŽIAGŲ, JEIGU ŠIOS APLINKYBĖS TURĖJO ĮTAKOS NV PA­DARYMUI: • 2 tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, b) apsvaigimas turėjo įtakos NV padarymui, t. y. buvo pagrindinė priežastis susiformuoti nusikalstamam suma­nymui ir jį realizuoti. • Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama NEPRIKLAUSOMAI nuo kaltininko neblaivumo laipsnio. • PASTABA: kaltininkas privalo būti apsvaigęs prieš tyčios susiformavimo momentą ir psichiką veikianti medžiaga slopino jo savikontrolę. • X. VEIKA, PADARYTA VISUOTINAI PAVOJINGU BŪDU ARBA NAUDOJANT SPROGMENIS, SPROGSTAMĄSIAS MEDŽIAGAS ARBA ŠAUNAMUOSIUS GINKLUS: • Visuotinai pavojingu veikos padarymo būdu gali būti pripažinti sprogdinimai, padegi­mai, užtvindymai ir pan., t. y. būdai, kurie vienu metu kelia pavojų dau­geliui BK saugomų teisinių gėrių. • TAČIAU kaltininkas privalo suvokti, kad jis panaudoja tokį būdą ar priemones (sprogstamąsias medžiagas, sprogmenis ar šaunamąjį gin­klą), kurios yra pavojingos daugelio žmonių gyvybei ir sveikatai arba gali sunaikinti didelės vertės svetimą turtą ir pan. • XI. VEIKA SUKĖLĖ SUNKIŲ PADARINIŲ ARBA DĖL VEIKOS KILO REALI GRĖSMĖ NUKENTĖJUSIO ASMENS GYVYBEI: • Sunkūs padariniai dažniausiai būna materialūs, pvz. padaroma fizinė žala asmeniui (gyvybės atėmimas, sunkus sveikatos sutrikdymas) arba didelė turtinė žala ir pan. • TAČIAU jie gali bū­ti ir nesusiję su materialiąja sritimi, pvz. padariniai valstybės politikai, viešiesiems interesams ir pan. • PASTABA: BA sunkinančia ap­linkybe gali būti pripažįstami tik tie sunkūs padariniai, kurie gerokai viršijo BK numatytus privalomus NV padarinius. • TEISMŲ PRAKTIKOJE: žmogaus žūtis yra BK 281 str. 6 d. numatytas NV sudėties objektyvusis požymis - veikos padarinys, todėl vieno žmogaus žūtis negali būti papildomai pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe. TAČIAU 2 ar daugiau žmonių žūtis, nors ir nekeičia padarytos NV kvalifikacijos (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-188/2009). • Kai dėl padarytos NV kilo reali grėsmė nuken­tėjusio asmens gyvybei: net ir nedidelė žala svei­katai, tačiau vis dėlto kilus realiai grėsmei nukentėjusio asmens gyvybei, turi būti vertinama kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė. • XII. VEIKA, PADARYTA SIEKIANT IŠREIKŠTI NEAPYKANTĄ ASMENŲ GRUPEI AR JAI PRIKLAUSANČIAM ASMENIUI DĖL AMŽIAUS, LYTIES, SEKSUALINĖS ORIENTACIJOS, NEĮGALUMO, RASĖS, TAUTYBĖS, KALBOS, KILMĖS, SOCIALINĖS PADĖTIES, TIKĖJIMO, ĮSITIKINIMŲ AR PAŽIŪRŲ: • Pripažįstama tik, jei nusikalstamas sumanymas, kuriuo siekiama išreikšti tokią neapykantą, susiformavo iš anksto ir nustatyta buvus išankstinę tyčią padaryti NV. • XIII. VEIKA, KURIĄ PADARĖ RECIDYVISTAS: • Pagal BK, asmuo laikomas recidyvistu nuo to momento, kai jis, turėda­mas neišnykusį ar nepanaikintą teistumą, yra pripažįstamas padaręs naują tyčinį nusikaltimą. • DĖL KITŲ BA SUNKINANČIŲ APLINKYBIŲ ir JŲ VERTINIMO: • Atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašas yra IŠSAMUS (baigtinis), todėl teismas negali pripažinti atsakomybę sunkinančiomis tokių ap­linkybių, kurios nėra konkrečiai įvardytos BK. • Teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme įvardyta kaip NV sudėties požymis, pvz. savanaudiški motyvai ir tikslai yra būtinieji vagystės, plėšimo ir pan. požymiai, o savanaudiškos paskatos - būtinasis kontrabandos požymis, nes šis nusikaltimas „pats savo esme yra daromas dėl materialinės naudos, paprastai siekiant gauti neteisėtą naudą“ (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-625/2012). • BK, konstruodamas kvalifikuotąsias nusikaltimų su­dėtis, nustato požymius, kurie didina veikos arba kaltininko pavojin­gumą, ir kartu nustato griežtesnių bausmių rūšis, o tokie požymiai dažnai būna atsakomybę sunkinančios aplinkybės, pvz. naujagimio nužudymas (BK 131 str.) ir pan. Bausmės skyrimas, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių (BK 61 str.) • BK nustato 3 specialiąsias su atsakomybę lengvinan­čiomis ir sunkinančiomis aplinkybėmis susijusias bausmės skyrimo taisykles: • I. TEISMAS, SKIRDAMAS BAUSMĘ, PRIVALO ĮVERTINTI ATSAKOMYBĘ LENG­VINANČIAS IR SUNKINANČIAS APLINKYBES, JŲ KIEKĮ, POBŪDĮ IR TARPUSAVIO SANTYKĮ: 1. Aplinkybių kiekis parodo nustatytų atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių skaičių. 2. Aplinkybių pobūdis parodo nustatytų atsa­komybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių santykį su atskirais NV sudėties elementais. 3. Teismas, nustatydamas šių aplinkybių tarpusavio santykį, įvertina kiekvieną aplinkybę atsi­žvelgdamas į jos santykį su kita aplinkybe, pvz. padaryta NV sukėlė sunkių materialinių padarinių, bet kaltininkas už visus juos atlygino iki bylos nagrinėjimo teisme ir pan. • PASTABA: teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes + kitas BK 54 str. 2 d. nurodytas bausmės individuali­zavimą užtikrinančias aplinkybes: 1) motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, 2) skiriamos bausmės dydį, skaičiuoda­mas nuo jos vidurkio. • APIBENDRINANT: 1. kai byloje yra tik atsakomybę lengvinančių aplinky­bių arba jas teismas pripažįsta reikšmingesnėmis, teismas turi skirti švelnesnę bausmės rūšį, o jeigu skiria laisvės atėmimo bausmę, tai šios bausmės dydis turi būti tarp BK straipsnio sankcijoje nustatyto vidurkio ir minimalios ribos. 2. kai byloje yra tik atsakomybę sun­kinančių aplinkybių arba jos pripažįstamos reikšmingesnėmis, teis­mas turi skirti griežtesnę bausmės rūšį, o jeigu skiria laisvės atėmimo bausmę, tai šios bausmės dydis turi būti tarp BK straipsnio sankcijoje numatyto vidurkio ir maksimalios ribos. • LAT PRAKTIKOJE SVARBIOS TAISYKLĖS: 1. BK tekstas įsakmiai nereikalauja skirti tik tokią bausmę, kuri yra didesnė už sankcijoje numatytą jos vidurkį. Teisinga bausmė paskiriama nebūtinai pirmiausia kreipiant dė­mesį į aritmetinį sankcijoje numatytų bausmių vidurkį, o kruopščiai vertinant NV ir ją padariusį asmenį“ (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-7-2/2007). 2. skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės terminas, atsižvel­giant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą, neturi būti skai­čiuojamas nuo šios priemonės vidurkio (BK 61 str.), nes baudžiamojo poveikio priemonė nėra bausmė (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-252- 677/2015). • Nustatant NE­PILNAMEČIUI skiriamos laisvės atėmimo bausmės minimalų ir maksi­malų dydžius, turi būti vadovaujamasi ne tik sankcijoje nurodytomis ribomis, bet ir BK 91 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad kai skiriama laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui, jos minimumą suda­ro pusė minimalios bausmės, numatytos BK straipsnio, pagal kurį tei­siamas nepilnametis, sankcijoje, bei BK 90 str. 5 d., kurioje nustatyta, kad „laisvės atėmimo bausmė nepilnamečiui negali viršyti 10 metų“ (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-307-507/2015). • II. BK NUSTATYTA TAISYKLĖ ĮPAREIGOJA TEISMĄ SKIRTI NE DIDESNĘ KAIP BK STRAIPSNIO SANKCIJOJE UŽ PADARYTĄ NUSIKALTIMĄ NUSTATYTOS BAUSMĖS VIDURKIS LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ ARBA SU LAISVĖS ATĖMIMU NESUSIJUSIĄ BAUSMĘ, JEIGU VIENU METU NU­STATOMA TOKIŲ APLINKYBIŲ VISUMA: 1. kaltininkas savo noru pri­sipažino padaręs nusikaltimą, 2. kaltininkas nuoširdžiai gailisi, 3. kaltininkas aktyviai padėjo išaiškinti nusikalti­mą, 4. nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų BK 60 str. • III. BK NUSTATYTA TAISYKLĖ NUMATO GALIMYBĘ ŠVELNINTI BAUSMĘ IR SKIRTI NE DIDESNĘ KAIP BK STRAIPSNIO SANK­CIJOJE UŽ PADARYTĄ NUSIKALTIMĄ NUSTATYTOS BAUSMĖS VIDURKIS LAISVĖS ATĖ­MIMO BAUSMĘ ASMENIUI, DALYVAVUSIAM TYČIA NUŽUDANT, JEI VIENU METU NUSTATOMOS ŠIOS 2 SĄLYGOS: 1. kaltininkas prisipažino dėl visų savo padarytų NV; 2. aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių pa­darytą tyčinį nužudymą. • Aktyvus padėjimas reiškia, kad kaltininkas pats rodo iniciatyvą ir aktyviais veiksmais pade­da atskleisti organizuotos grupės arba nusikalstamo susivienijimo narių padarytą tyčinį nužudymą (t. y. asmuo pats betarpiškai siekė tyčia ne­teisėtai atimti kito žmogaus gyvybę arba buvo tokio nusikaltimo ben­drininkas). • PASTABOS: 1. bausmės švelninimas pagal šią taisyklę yra teismo diskrecijos teisė (bet ne pareiga). 2. ši taisyklė negali būti taikoma tyčinio nužudymo organizatoriui, taip pat organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui. Bausmės skyrimas pirmą kartą teisiamam asmeniui (BK 55 str.) • BK 55 str. įtvirtintos specialiosios bausmės skyrimo nuostatos, pagal kurias teismas asmenims, pirmą kartą teisiamiems (1) už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (2), paprastai turi SKIRTI SU AREŠTU AR LAISVĖS ATĖMIMU NESUSIJUSIAS BAUSMES. • TAČIAU TEISMŲ PRAKTIKOJE: 1. Numatyta papildoma sąlyga: BK straipsnio sankcijoje, pagal kurį asmuo teisiamas, alternatyviai su laisvės atėmimo bausmėmis yra numatytos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-272-648/2015) 2. Ši norma nėra imperatyvi: teismas gali parinkti bet kokią BK straipsnio sankcijo­je nurodytą bausmės rūšį, TAČIAU, parinkęs laisvės atėmimo bausmės rūšį, privalo vykdyti imperatyvųjį reikalavimą motyvuoti tokį savo sprendimą (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-7-87/2014). 3. Kritikuojama teismų praktika, kai taikant BK 55 str. nuostatas, paskiriama laisvės atėmimo bausmė, bet jos vykdy­mas atidedamas vadovaujantis BK 75 str. arba 92 str. (LAT kasacinė nu­tartis Nr. 2K-138/2011). • I. SĄLYGA: NEATSARGAUS ARBA NESUNKAUS, ARBA APY­SUNKIO TYČINIO NUSIKALTIMO PADARYMAS: • TEISMŲ PRAKTIKOJE: rekomenduojama svarstyti galimybę skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir tais atve­jais, kai asmuo padaro kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusi­kaltimus, bet: 1) viena veika (idealioji nusikaltimų sutaptis); 2) naujas nusikaltimas nėra susijęs su anksčiau padaryta veika ir kokybiškai yra kitokio pobūdžio, pvz. skiriasi veikų objektai, kaltės formos ir pan. (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-129/2012) • II. SĄLYGA: ASMUO TEISIAMAS PIRMĄ KARTĄ: 1. dėl savo padarytos NV traukiamas BA pirmą kartą; 2. dėl anksčiau padaryto baudžiamojo nusižengimo buvo nuteistas ir atliko bausmę; 3. dėl anksčiau padaryto nusikaltimo buvo nuteistas, atliko bausmę ir jo teistumas išnyko ar panaikintas; 4. nuteistas už ankstesnės NV padarymą, bet pritaikius amnestiją arba suteikus malonę atleistas nuo visos ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės (jo teistumas išnyko ar buvo panaikintas); 5. dėl anksčiau padarytos NV atleistas nuo BA (kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-P-85/2008). 6. III. SĄLYGA: BK STRAIPSNIO, PAGAL KURĮ ASMUO TEISIAMAS, SANKCIJOJE ALTERNATYVIAI SU LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖMIS TURI BŪTI NUMATYTA BAUSMĖ, NESUSIJUSI SU LAISVĖS ATĖMIMU: 7. Nėra expressis verbis įvardyta BK, TAČIAU ši są­lyga būtina, nes jei BK straipsnio sankcijoje yra numatyta tik arešto ir (arba) laisvės atėmimo bausmė (pvz., tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 135 str. 1 ir 2 d.) atveju), tai teismas PRIVALO SKIRTI AREŠTO ARBA LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĘ. Bausmės skyrimas pavojingam recidyvistui (BK 56 str.) • RECIDYVISTO ar PAVOJINGO RECIDYVISTO statusas parodo didesnį nuteistojo asmenybės pavojin­gumą. 1. IKI 2015 M.: BK buvo įtvir­tinta specialioji bausmės skyrimo nuostata paprastam recidyvistui, pagal kurią jam paprastai turėjo būti skiriama laisvės atėmimo baus­mė. TAČIAU šios nuostatos buvo atsisakyta, nes recidyvo samprata buvo (ir liko) labai plati. 2. NUO 2015 M.: veika, padaryta recidyvis­to, buvo įtraukta į atsakomybę sunkinančių aplinkybių sąrašą. • BK nustato, kad pavojingam recidyvistui už tyčinį nusikaltimą skiriama griežtesnė negu BK straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatytos laisvės atė­mimo bausmės vidurkis bausmė. • Pvz., už kvalifikuotąjį mokesčių nesumokėjimą (BK 219 str. 2 d.) numatyta laisvės atėmimo bausmė 2-6 metų, todėl skiriant laisvės atėmimo bausmę pavojingam recidyvistui minimali bausmės riba bus 4 metai. • PASTABA: taikant šias baus­mės skyrimo nuostatas nėra reikšminga: 1. ar tyčinis nusikaltimas buvo pabaigtas, ar nutrūko rengimosi arba pasikėsinimo stadijoje; 2. ar asmuo buvo vykdytojas, ar kitoks bendrininkas darant tyčinį nusi­kaltimą. • ŠVELNESNĖ NEI LAISVĖS ATĖMIMO BAUSMĖ pavojingam recidyvistui gali būti skiriama tik: 1. remiantis švelnesnės negu nustatyta įstaty­mo bausmės skyrimo taisyklėmis (BK 62 str.), 2. bylą išnagri­nėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kai kaltininkas pripažino savo kaltę (BK 641 str.), 3. jei BK straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.). Bausmės skyrimas rengimosi ar pasikėsinimo padaryti NV stadijose (BK 57 str.) • BENDRAS PRINCIPAS: parengtinė NV laikoma mažiau pavojinga nei pabaigta. • Už rengimąsi padaryti sunkų ir labai sunkų nusikaltimą + pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą bausmė skiriama BENDRĄJA TVARKA. • BK nenurodo, kokios konkrečios rūšies bausmė turi būti skiriama už rengimąsi ir pasikėsinimą padaryti nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bet VISAIS ATVEJAIS TURI BŪTI ATSIŽVELGIAMA Į: 1. kaltininko padarytų veiksmų pavojingumą; 2. nusikals­tamo ketinimo įgyvendinimo laipsnį; 3. priežastis, dėl ku­rių NV nepabaigta. • NUSI­KALSTAMO KETINIMO ĮGYVENDINIMO LAIPSNĮ lemia stadija, kurioje nutrūko NV: 1. rengimasis padaryti sunkų ar labai sunkų nu­sikaltimą (BK 21 str.); 2. pasikėsinimas padaryti NV (BK 22 str.). • PASTABA: kuo didesnis nusikalstamo ketinimo įgyven­dinimo laipsnis, tuo pavojingesne pripažintina veika. Bausmės skyrimas rengimąsi ar pasikėsinimą padaryti nusikalstamą veiką (BK 57 str.) • PRIEŽASTYS, DĖL KURIŲ NV NEBAIGTA: • tai objektyvios aplinkybės, pvz., nukentėjusiojo pasipriešinimas, teisėsaugos institucijų ar pareigūnų veiksmai ir pan., dėl kurių nėra pabaigiama NV. • Visoms šioms aplinkybėms būdingas VIENAS BENDRAS POŽYMIS - šios aplinkybės turi nepriklausyti nuo kaltininko valios. • BK 62 str. 2 d. 4 p. nustato specialųjį skiriamos bausmės švelninimo atvejį: galimybę paskirti švelnesnę bausmę negu įstatymo numatyta, jei: 1. nustatomos atsakomybę lengvinan­čios aplinkybės; 2. bent iš dalies atlyginama ar pašalinama turtinė žala; 3. veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti NV. • PASTABA: bausmės švelninimas už parengtinę nusikalstamą veiklą yra teismo diskrecijos teisė, bet ne pareiga. Bausmės skyrimas NV bendrininkams (BK 58 str.) • Bausmė NV bendrininkams skiriama BENDRĄJA TVAR­KA, taigi teismas, skirdamas bausmę, privalo vadovautis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. • BK nenustato, kokia baus­mė turi būti skiriama atskiriems bendrininkams, bet vi­sais atvejais TURI BŪTI ATSIŽVELGIAMA Į: kiekvieno asmens kaip ben­drininko dalyvavimo darant NV rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. • TEISMŲ PRAKTIKOJE: bendrininkų NV pobūdis, intensyvumas ir indėlis į NV padarymą nėra svarbus visiems bendrininkams kvalifikuojant veiką pagal tą patį BK Specialiosios dalies straipsnį, bet į minėtąsias aplinkybes turi būti atsižvelgta ski­riant bausmę (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-7-67-511/2016). • BENDRININKO DALYVAVIMO DARANT NV RŪŠIS: BK įvardija 4 ben­drininkų rūšys: vykdytojas, organizatorius, kurstytojas ir padėjėjas. • LAT PRAKTIKOJE: 1. organi­zatorius yra pavojingesnis nei vykdytojas, todėl turėtų būti baudžiamas griežčiau; 2. kurstytojas ir padėjėjas yra mažiau pavojingi už vykdytoją, todėl turėtų būti baudžiami švelniau; 3. jeigu nusikal­timą kartu padaro keli vykdytojai – pavojingesni tie vykdytojai, kurie inten­syviau smurtavo prieš nukentėjusįjį ar buvo šių veiksmų iniciatoriai (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-167/2014). • BENDRININKO DALYVAVIMO DARANT NV VAI­DMUO: • Bendrininko dalyvavimo darant NV pobūdis nustatomas pagal kiekvieno iš bendrininkų veiksmų pavojingumą, kurį parodo dalyvavimo NV: 1) intensyvumas (LAT kasa­cinė nutartis Nr. 2K-531-699/2015), 2) aktyvumas (LAT kasaci­nė nutartis Nr. 2K-70/2014), 3) vaidmuo (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-625/2012) ir pan. • BENDRININKO DALYVAVIMO DARANT NV FORMA: • BK 25 str. nustato 3 bendrininkavimo formas: bendrininkų grupė, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas. • Organizuota grupė yra pavojingesnė už bendrininkų grupę, todėl jos nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė baus­mė, kuri gali būti BK Specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta griežtesnė bausmės rūšis arba di­desnis tos pačios rūšies bausmės dydis. • Nusikalstamo susi­vienijimo nariai paprastai turi būti baudžiami griežčiausiai. • PASTABA: skiriant bausmę gali būti įvertinti tik tie bendrininkų veiksmai, kuriuos apėmė jų tyčia, todėl už kokybinį ar kiekybinį ekscesą asme­niškai atsakyti turi tik jo vykdytojas. Švelnesnės bausmės skyrimas (BK 62 str.) • Teismas turi teisę skirti švelnesnę, negu BK nustatyta, bausmę tada, kai pati švelniausia BK straipsnio, numatančio atsakomybę už pa­darytą NV, sankcijoje numatyta bausmė yra per griežta ir bausmės paskirtis gali būti pasiekta paskyrus švelnesnę bausmę. • TEISMŲ PRAKTIKOJE: teismas turi ne tik išvardyti nustatytas BK 62 str. atitinka­mos dalies taikymo sąlygas, bet ir pagrįsti, kokios kitos bylos aplinky­bės leidžia švelninti bausmę, t. y. teismas turi atsižvelgti į tokias baudžiamosios bylos aplinkybes, kurios mažina kaltininko asmenybės arba padarytos NV pavojingumą, kaltininko sociali­nius ryšius ar pan. (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-7-428/2010). • PASTABA: visi švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo pagrindai siejami ne su padarytos NV sunkumu, to­dėl jie gali būti taikomi ir baudžiamojo nusižengimo, ir neatsargaus nusikaltimo, ir bet kurio pavojingumo laipsnio nusikaltimo padary­mo atveju. • Švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo PIRMĄJĮ PAGRINDĄ sudaro visuma sąlygų, apibūdinančių kaltininko elgesį po NV padarymo: 1. NV padaręs asmuo savo noru atvyko ar pranešė apie NV; 2. nuoširdžiai gailisi ir (ar) padeda ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti NV; 3. visiškai ar iš dalies atlygina arba pašalina padarytą turtinę žalą. • Nuoširdaus gailėjimosi ir pagalbos ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti NV sąlygos - ALTERNATYVIOS, todėl esant bet kuriai iš jų lieka galimybė skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę • Nors dauguma sąlygų pagal savo formuluotę ir turinį yra identiškos BK numatytoms atsakomybę lengvinančioms aplinkybėms, bet yra ir keli SKIRTUMAI: 1. kaltininkas turi ne tik prisi­pažinti padaręs NV, bet ir savo noru atvykti arba pra­nešti apie ją, 2. kaltininkas turi atlyginti ar pašalinti ne bet kokią, o tik turtinę žalą. • ANTRĄJĮ PAGRINDĄ sudaro 3 sąlygų visuma: 1. yra atsakomybę lengvi­nančių aplinkybių; 2. bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei jos buvo padaryta; 3. a) kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam jų prižiūrėti, ARBA b) kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, ARBA c) kaltininko kaip bendrininko vaidmuo da­rant NV buvo antraeilis, ARBA d) veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti NV, ARBA e) veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, ARBA f) veika padaryta pažeidus NV padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vyk­dymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas. • PASTABOS: 1. įstatymų leidėjas, apibrėždamas šią sąlygą, paliko spragą, nes neįtraukė dar vienos BA šalinančios aplinkybės - įsakymo vykdymo. 2. 2 sąlyga - bent iš dalies atlyginti ar pašalinti padarytą turtinę žalą yra būtina tik tuo atveju, jei NV padaryta turtinė žala. • ASMENŲ, KURIE SERGA SUNKIA LIGA AR YRA NEĮ­GALŪS, IŠLAIKYMO APLINKYBĖ: Kaltininkas suteikia šių asme­nų poreikiams ir gyvenimui reikalingas sąlygas, slaugo ir nuolat juos prižiūri. Šiuo atveju būtina įvertinti kitų asmenų, pvz., sutuoktinio, giminaičių ir pan., faktinę galimybę prižiūrėti tą sunkiai sergantį arba neįgalų asmenį. • MAŽAMEČIŲ VAIKŲ IŠLAIKYMO APLINKY­BĖ: Mažamečiu vaiku laikytinas asmuo, nesulaukęs 14 metų amžiaus. Šiuo atveju būtina įvertinti kitų asmenų, pvz., sutuoktinio, sugyventinio ir pan., galimybes prižiūrėti vaikus. • KALTININKO KAIP BENDRININKO VAIDMUO DARANT NV BUVO ANTRAEILIS SĄLYGA: turi būti vertinama bendrininkavimo forma ir kaltininko vaidmuo (bendrininko rūšį) padarant NV, kaltininko kaip bendrininko veiksmų reikšmę NV padarymui ir pan. • VEIKA NUTRŪKO RENGIANTIS PADARYTI NUSIKALTIMĄ AR PASIKĖSI­NANT DARYTI NV SĄLYGA: NV nebuvo pabaigta dėl priežasčių, kurios nepriklauso nuo kaltininko valios. • KITOS ALTERNATYVIOS APLINKYBĖS, SUSIJUSIOS SU BA ŠALINANČIŲ APLINKYBIŲ TEISĖTUMO SĄLYGŲ PAŽEIDIMU, yra iden­tiškos formuluotės ir turinio, kaip ir BK numa­tytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Bausmės skyrimas supaprastinto proceso tvarkos ar sutrumpinto įrodymų tyrimo atvejais (BK 64-1 str.) • ŠIOS TAISYKLĖS PASKIRTIS - pagreitinti baudžiamąjį procesą, o to siekiant įtvirtinama privilegija tam tikriems kaltininkams, kurie prisipažino kaltais padarę NV, nes numatyta galimybė jiems sumažinti bausmę. • BK nustato, kad kaltininkui skiriama baus­mė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jei: 1. as­muo prisipažįsta esąs kaltas 2. baudžiamoji byla: a) išnagri­nėjama pagreitinto proceso tvarka; b) atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, c) baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. • PAGREITINTO PROCESO TVARKOS pagrindą nustato BPK 426 str.: prokuroras gali kreiptis į teismą, kuriam byla teisminga, su pareiškimu dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, jeigu: 1. NV padarymo aplinkybės yra aiškios, 2. baudžiamoji byla dėl tos veikos padarymo turi būti nagrinėjama apylinkės teisme, 3. ikiteis­minio tyrimo pradžios dieną arba ne vėliau kaip per 14 dienų nuo iki­teisminio tyrimo pradžios dienos. • PROCESO UŽBAIGIMO BAUDŽIAMUOJU ĮSAKYMU pagrindą nustato BPK 418 str.: bylų nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teis­mo baudžiamuoju įsakymu, jeigu 1. dėl NV, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, 2. IŠSKYRUS atvejus, kai už NV gali būti ski­riamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, 3. kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. • SUTRUMPINTO ĮRODYMŲ TYRIMO pagrindą nu­stato BPK 273 str.: įrodymų tyrimas, apklausus kaltinamąjį gali būti nutrauktas, jeigu: 1. kaltinamasis nėra kaltinamas, padaręs labai sunkų nusikaltimą; 2. po kaltinamojo akto paskelbimo teismui; 3. kaltininkas pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas + pageidauja tuojau pat duoti parodymus + sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 4. NV padarymo aplinkybės nekelia abejonių; 5. su to­kiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Bausmės skyrimas, kai BK numatyta bausmė prieštarauja teisingumo principui (BK 54 str. 3 d.) • Jeigu BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai priešta­rautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis baus­mės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. • Ši taisyklė su­teikia teismui PLAČIAUSIĄ DISKRECIJOS TEISĘ parinkti bausmės rūšį ir (arba) jos dydį vadovaujantis teisingumo principu. • ŠVELNES­NE BAUSME laikytina: 1) bet kuri švelnesnė BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą NV, sankcijoje nenustatyta bausmės rūšis; 2) mažesnis nei minimalus laisvės atėmimo bausmės BK straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą NV, sankcijoje nustatytas dydis. • TEISMŲ PRAKTIKA: nors BK 54 str. 3 d. nėra nurodyta, jog švelnesnė bausmė gali būti skiriama nustačius tik kokias nors išimti­nes aplinkybes, tačiau taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių NV pavojingu­mą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu (LAT kasacinės nutartys Nr. 2K-382/2012, Nr. 2K-348/2013). • IŠIMTINĖMIS APLINKYBĖ­MIS buvo pripažintas nepagrįstai pernelyg ilgas baudžiamasis procesas (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-7-109/2013), turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas ir nukentėjusiojo atleidimas (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-159-976/2019), kaltininko asmenybė (senyvas amžius, silpna sveikata), antraeilis vaidmuo padarant nusikaltimą (LAT kasacinė nu­tartis Nr. 2K-P-18-648/2016) ir pan. Bausmių skyrimas už kelias NV (BK 63 str.) • TAIKYMAS: kai yra padarytos bent 2 to paties asmens NV, kurios kva­lifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius (1) arba tą patį BK straipsnį ar jo dalis (2) + kurios sudaro savarankiškas NV sudėtis + turi savarankiškas sankcijas (3). • PROCESAS: teismas: 1. atskirai kvalifikuoja kiekvieną NV pagal BK straipsnį ar jo dalį; 2. vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, paskiria bausmę už kiekvieną iš NV atskirai; 3. paskiria galutinę subendrintą bausmę. • Teismas galutinę subendrintą bausmę skiria už atskiras NV ŠIAIS BŪDAIS: bausmių apėmimo būdas: teismas taiko tik BK nustatytais atvejais, o vi­sais kitais atvejais taiko visiško arba dalinio bausmių sudėjimo būdus. • PROBLEMA: jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtųjų bausmių gali būti apimamos, o kitos - tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina pirmiau bausmių apėmimo būdu, o vėliau - sudėjimo būdu. • TEORIŠKAI: bausmių bendrinimo tvarką teismas pasirenka įvertinęs padarytų NV pobūdį ir pavojingumą. • TIK APĖMIMO BŪDU GALIMA SUBENDRINTI BAUSMES, kai: 1. IDEALIOJI NV SUTAPTIS: 1) kai kaltininkas viena veika padaro 2 ar daugiau NV, kurios numatytos skirtinguose BK Speci­aliosios dalies straipsniuose, 2) jei padarytos­ kelios veikos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiką, įgyvendinant vieningą sumanymą (LAT kasacinė nutartis Nr. 2A-7-4-699/2015); 2. PADARYTOS NV LABAI SKIRIASI PAGAL PAVOJINGUMĄ + PRISKIRIAMOS SKIRTINGOMS NV RŪŠIMS AR KATEGORIJOMS: • BK nustato materialųjį (veikos labai skiriasi pagal pavojingumą) ir formalųjį (veikos priskiriamos skirtingoms NV rūšims ar kategorijoms) kriterijus, kurie turi būti abu vienu metu. • Kai padarytos NV priskiriamos NV rū­šims ar kategorijoms per vieną ar kelias grupes, pvz. nesunkus ir sunkus nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ir apysunkis nusikaltimas bei pan., veikos labai skiriasi pa­gal savo pavojingumą. • Kai padarytos NV priskiriamos panašioms NV rūšims ar ka­tegorijoms, pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas, baudžiamasis nusižengimas ir neatsargus nusikaltimas bei pan., būtina įvertinti, ar jos labai skiriasi pagal pavojingumą, t. y. palyginti konkrečių NV pobūdį ir laipsnį. • LAT PRAKTIKA: „teismas atsižvelgia į įstatymo ginamas vertybes, žalingų pasekmių turinį, kaltės formą, vertindamas

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!