Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau– BK) 1 str. reglamentuoja šio įstatymo paskirtį. To paties straipsnio 2 d. numato, jog „Šis kodeksas: apibrėžia, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, bei jas uždraudžia“. Tą pačią paskirtį apibrėžia ir specialiosios BK dalies normų dispozicijos. Jos nustato tam tikrus draudimus ar įpareigojimus, už kurių nevykdymą numatytos atitinkamos sankcijos. Vis tik nepaisant baudžiamajame įstatyme nustatytų reikalavimų, padaroma įvairių nusikaltimų. Bet kuriuo atveju ne kiekviena veika yra nusikalstama, o tik ta kurios pavojingumą ir priešiškumą teisei reglamentuoja baudžiamieji įstatymai. Be viso to kiekvienos veikos padarymo faktą reikia įrodyti bei susieti su konkrečiu asmeniu. Tokiu būdu užtikrinamas Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau– Konstitucijos) 31 str. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: ,,Asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu".
Ne visais atvejais galima kiekvieną nusikalstamą veiką susieti su konkrečiu asmeniu (jam inkriminuoti šios veikos padarymo faktą)– veika padaryta neveiksnaus asmens, suėjo senaties terminai, yra atsakomybę šalinančių aplinkybių. Neretai nusikaltimai lieka neišaiškinti, nors ir yra žinomi teisėsaugos institucijoms. Taigi kiekvienos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės (požymių visuma) turi būti sutapatinti su BK specialiosios dalies normos dispozicijoje numatytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis (požymių visuma) ir šiuo atveju jie turi sutapti, kad būtų galimas baudžiamasis persekiojimas aplamai. Ši procedūra vadinama nusikaltimo kvalifikavimu.
Nors darbo tema nėra nusikaltimų kvalifikavimas, tačiau nuo šios sąvokos aiškinimo ne atsitiktinai pradėta. Konkretaus nusikaltimo sudėtis arba aplamai nusikaltimo sudėtis glaudžiai susijusi su pačia nusikalstamos veikos kvalifikavimo procedūra. Todėl šiame darbe bus pabandyta ne tik aprašyti konkretaus nusikaltimo sudėties požymius, bet ir pabandyta paanalizuoti šios veikos kvalifikavimo problematiką.
a) turi būti tiesiogiai nustatyti įstatyme arba vienareikšmiškai išplaukti iš jo;
b) negali būti išvestiniai iš kitų požymių;
c) turi būti būdingi visiems tos rūšies nusikaltimams;
d) vienas požymis ar kartu su kitais leidžia atskirti šį nusikaltimą nuo kitų;
e) bent vieno nusikaltimo sudėties požymio, aprašyto baudžiamajame įstatyme, veikoje nebuvimas leidžia tvirtinti, kad...
Šį darbą sudaro 5093 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!