Baudžiamoji teisės teorija koliokviumui

1. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies samprata. Baudžiamosios teisės bendrosios ir specialiosios dalių vienybė.
BT specialioji dalis yra baudžiamojo įstatymo nustatytos normos, nustatančios veikų, pripažintų nusikalstamomis, sistemą ir požymius ir pagal BT bendrosios dalies principus ir teiginius nustatančių atsakomybė ir bausmę tą veiką įvykdžiusias asmeniui. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies normos apibrėžia baudžiamųjų įstatymų tikslus, jų galiojimo ribas, baudžiamosios atsakomybės pagrindus, nusikaltimo padarymo formas, nustato bausmių sistemą bei bausmių skyrimo tvarką ir sprendžia kitus bendruosius klausimus, susijusius su asmens patraukimu baudžiamojon atsakomybėn ir nubaudimu.
BT specialiosios dalies normos nustato konkrečių nusikaltimų rūšinius požymius, apibūdinančius atitinkamą nusikaltimo sudėtį, bei apibrėžia sankciją, kuri gali būti pritaikyta už realiai padarytą nusikaltimą.
1. jos paprastai, pateikia baigtinį sąrašą veikų, priskirtų prie nusikaltimų (nullum crimen sine lege); todėl ar veika yra nusikaltimas galima tik jai pritaikius specialiosios dalie s normas.
2. Jos taip pat duoda atsakymą, kokio susikaltimo sudėtį ta veika atitinka.
2. Baudžiamosios teisės specialiosios dalies sistema ir jos sudarymo principai. Naujo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies sistema.
BT specialiosios dalies sistema yra moksliškai pagrįstas normų, kuriose numatoma atsakomybė už vienus. ar kitus nusikaltimus priklausomai nuo jų charakterio ir visuomeninio pavojingumo laipsnio, išdėstymas tam tikromis grupėmis priklausomai nuo jų bendrumo rūšiniam objektui, o taip pat logiškai pagrįstas normų išdėstymas viena kitos atžvilgiu grupės (skyriaus) viduje.
Paprastai šiuolaikinai baudžiamieji įstatymai numato gana platų draudžiamų veikų ratą. Todėl jau vien jų paktinio pritaikymo sumetimais reikia tam tikros jų išdėstymo ir grupavimo tvarkos. Šiam išdėstymui gali būti parinkti įvairūs kriterijai; žalos dydis, bausmės griežtumas, visuomenės nuomonė ir kt.
Įstatymų leidėjas privalo išnagrinėti bent tris klausimus:
1) kaip į tam tikras grupes suskirstyti visą normų visumą;
2) kokiu eiliškumu išdėstyti sudarytas grupes;
3) kokiu eiliškumu normas išdėstyti pačioje grupėje.
Normos turi būti išdėstytos taip, kad:
1) būtų lengva atrasti reikalingą normą;
2) išdėstymas pašalintų vidinius normų prieštaravimus;
3) leistų išvengti įstatymų spragų.
Šiuolaikiniuose rašytiniuose BT šaltiniuose normos paprastai grupuojamos pagal ginamuosius gėrius, t.y. atsižvelgiant į...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!