Istorijos pamokos apie Žygimanto II valdymą išplėstinis planas

Pamokos metrika Tema: Lietuva valdoma Žygimanto II. Tikslai: 1) Mokyti orientuotis vadovėlyje ir naudotis pateikta mokomąja informacija; supažindinti su Žygimanto II asmenybės bruožais. 2) Lavinti mąstymo ir atminties operacijas (analizę, sintezę, apibendrinimą, įsiminimą, išlaikymą ir atgaminimą), lavinti rišliąją kalbą atakinėjant į pateiktus klausimus pilnais sakiniais. 3) Ugdyti mokinių tautiškumą, skatinti domėtis savo tautos istorinėmis asmenybėmis bei istorine krašto praeitimi. Metodai: Žodiniai: a) analitinis vaizdavimas, b) pokalbis, c) aiškinimas Vaizdiniai: a) demonstravimas, b)stebėjimas. Darbo su tekstu: a) vadovėlio teksto elementų skaitymas per mano pasakojimą. Priemonės:  Individualios užduotys.  Vaizdinės: Plakatas – portretas – Žygimantas II Senasis. Literatūra: J. Pumputis ,,Lietuvos istorija“ (Lietuva valdoma Žygimanto II.); A. Šapoka ,,Lietuvos istoriografija/ Lietuvos istorija“ V. Daugirdaitė – Sruogienė ,,Lietuvos istorija“ B. Banys, L. Lukoševičius, R. Šimkūnas ,,Lietuvos istorijos atlasas/ mokymo priemonė 5 klasei“ K. Paterson ,,Pasiruošk...Dėmesio...Mokyk!”- remiantis šia knyga aš psichologiškai nuteikinėsiu mokinius pamokai. Tipas: Mišrus. I. ORGANIZACINĖ DALIS 1. Organizaciniai darbai. Labas rytas vaikai, kaip jūs šiandien jaučiatės? Ar visi turite vadovėlius, sąsiuvinius, rašymo priemones?. 2. Psichologinis mokinių nuteikimas darbui. FJei vaikai esti normaliai nusitekę darbui, tuomet pasisveikinu su jais ir paklausiu ar visi pasirengę toliau mokytis ir įgyti naujų žinių. Man šių mokinių psichologinis nuteikimas darbui atrodo lengviausias, tačiau ir šie vaikai trokšta ,,įmantraus“ įvedimo į naują pamoką. Manau, kad tam labai tiktų iš skrynelės ištrauktas didžiulis senas raktas. Kurį aš labai atydžiai apžiūrinėčiau prieš klasę. Netrukus mokiniai pradėtų klausinėti ir užsimanytų pažiūrėti patys į raktą. Tuomet jiems praneščiau, kad šis raktas ypatingas, nes gali atidaryti tokias duris, kokių negali atrakinti joks kitas raktas: duris į praeitį bei duris į ateitį. Jo dėka, mes prisiminsime praeitos pamokėlės medžiagą ir atrakinsime naujos pamokos stebuklingas duris. FJei vaikai į pamoka ateina labai įsiaudrinę ir judrūs, man atrodo lengviausia juos suvaldyti ir nuteikti darbui leidžiant paklausyti klasikinės muzikos įrašo (juolab, kad perteikiant naują medžiagą bus minimas karalienės Bonos klasikinės muzikos bei poezijos pamėgimas). FJei vaikai istorijos pamokos pradžioje esti pavargę, vangūs, ,,išleipę“, o toks mokinių emocinis, fizinis, psichologinis nusiteikimas pamokai yra gana dažnas kai pavasario karštligė išplinta kaip epidemija. Mokiniai būdami egocentriški, labiausiai norėtų išgirsti fantastinį ar istorinį pasakojimą apie juos pačius. Todėl kai tik mokiniai yra pervargę ir nenori mokytis, į naują pamoką galima įvesti paskaičius po truputį pasakojimo apie juos pčius (tam itin tinka knygoje K. Paterson ,,Pasiruošk...Dėmesio...Mokyk!” pateiktas priedas A 106-111 p; žiūrėti priede Nr. 1), pasakojimas dažniausiai skaitomas trumpomis atkarpėlėmis, nutraukiamas pačioje įdomiausioje vietoje. II. PRAEITOS ISTORINĖS MEDŽIAGOS KARTOJIMAS Vaikai jūs jau pasiruošę taigi pradėsime. Atsiverskite sąsiuvinius ir pasikartokite, ką mes darėme praėjusį kartą. Mielieji atsakykite man į šios klausimus: 1. Kas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu po Kazimiero mirties? 2. Ar galite apibūdiniti Lietuvos didijį kunigaikštį Aleksandrą? 3. Ar žinote, pamenate kokių teisių įgavo bajorai valdant Aleksandrui? 4. Kaip manote kodėl Aleksandrui teko kariauti su Maskvos kunigaikštyste? 5. Ko siekė lenkai, rinkdami Aleksandrą savo karaliumi? 6. Pasitikrinkite kaip mokate paaiškinti šias sąvokas: paliaubos, seimas. Ar galite man apibūdinti šiuos žodelius? 7. Kada tarp Maskvos ir Lietuvos buvo pasirašytos paliaubos? III. PERĖJIMAS PRIE NAUJOS MEDŽIAGOS DĖSTYMO Mokiniai pasikartojome, apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės silpnėjimo pradžią, o šiandien mes kalbėsime apie tolesnius įvykius Lietuvoje. (Pirmiausi norėdama išsiaiškinti ką mokiniai žino iš naujo medžiagos, pateikiu jiems keletą klausimų.) 1. Mokiniai, kaip matote, kas vyko Lietuvoje mirus Aleksandrui? 2. Pasvarstykime kam galėjo atitekti Lietuvos didžiojo kunigaikščio sostas? Dėmesio vaikai! Šiandieninė mūsų tema: Lietuva valdoma Žygimanto II. Aš užrašysiu ant lentos temą, o jūs ją nusirašykit į savo sąsiuvinius. Mielieji išsiaiškinus šios pamokos temą jūs turėsite žinoti: 1. Kodėl Lietuvos bei Lenkijos valdovu buvo išrinktas Žygimantas II? 2. Kodėl jis buvo vadinamas Žygimantu II Senuoju? 3. Kas Priešinosi Žygimanto II vadymui? 4. Su kuo teko kariauti Žygimantui II? 5. Žinoti kokia yra Lietuvos statuto paskelbimo data? 6. Kas tai yra Lietuvos Statutas? 7. Apie ką jame rašoma? Mokiniai užsirašo į sąsiuvinius šios pamokos pagrindinius klausimus. IV. NAUJOS MEDŽIAGOS PERTEIKIMAS 1.) Pirmos dalies naujos medžiagos perteikimas: Vaikai norėčiau kad dabar susikauptumėte ir paklausytumėte mano pasakojimo:  Žygimantas II Senasis – Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Aleksandrui mirus ir nepalikus įpėdinio, Lietuvos ponai ir kunigaikščiai 1506 m. vienbalsiai išrinko didžiuoju kunigaikščiu jo brolį - Žygimantą. Lenkai Žygimantą taip pat vainikavo savo karaliumi – Krokuvoje. Taip Lietuva ir Lenkija vėl turėjo vieną valdovą, tačiau abi valstybės viduje tvarkėsi savarankiškai. Žygimantas II buvo išrinktas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu sulakęs 41 metų, o jo viešpatavimas tęsėsi apie keturiasdešimt du metus, mirė labai senas, todėl buvo pramintas Žygimantu Antruoju Senuoju. Jis buvo aukštas, nepaprastai stiprus vyras, kuriam teko kariauti net trijuose ilguose karuose su Maskva, kartą su kryžiuočių ordinu ir daugybę kartų su totoriais. Tačiau karo jis nemėgo ir būdamas protingas valdovas, suprato, kad reikia sutvarkyti Aleksandro laikais pašlijusį ūkį, bei ruoštis ginti valstybės sienas. Žmonės gerbė šį valdovą ir laikė teisingu žmogumi. Pastarasis buvęs protingas, taupus, labai darbštus, - krašto reikalais rūpinosi kiek galėdamas. Žygimantas II buvo vedęs italę Boną Sforcą (tai antroji jo žmona, pirmoji buvo vengrė Barbora), kuri paliko gilius pėdsakus mūsų krašto gyvenime ,,

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!