Istorijos atspindžiai lietuvių rašytojų kūryboje (Biliūnas, Krėvė, Škėma)

Dažnam iš mūsų kyla klausimas: kas yra istorija ir ką ji reiškia? Savaime suprantama, kad kiek pasaulyje žmonių, tiek bus ir atsakymų, tačiau ar jie visi yra teisingi? “Iš tikrųjų istorija yra niekas kitas kaip tik nusikaltimų ir nelaimių sąrašas.” Mano nuomone, teisingiausias istorijos apibūdinimas slypi šiame vieno iškiliausių Švietimo amžiaus atstovų Voltero pasakytame sakinyje. Labai glaudžiai su istorija yra susijusi literatūra. Suprantama, kad kiekvieno rašytojo kūrybą veikė tam tikros istorinės aplinkybės, todėl lietuvių literatūroje yra kūrinių, kurie itin tiksliai ir išsamiai nupasakoja įvairius istorinius įvykius, tuo metu vyravusias visuomenės nuotaikas, pačių autorių patirtį. Viena svarbiausių temų literatūroje – istorijos motyvai, kurie atskleidžiami J. Biliūno, V. Krėvės ir A. Škėmos kūryboje.
XIX amžiaus Lietuvos istorija ir kova už laisvę atsiskleidžia Jono Biliūno kūryboje. Apysakoje „Liūdna pasaka” vaizduojamas tragiškas Banių šeimos likimas, kuris atspindi tragišką lietuvių tautos ir sukilėlių likimą 1863 metų sukilimo laikotarpiu. Petrą ir kitus vyrus į miškus išvilioja viltis sulaukti geresnio gyvenimo: jam pradėjo rodytis, jog jis ne samdinys, o laisvas ūkininkas, kuris turi savo žemę, namus, šeimą. Nesunku suvokti, jog jie eina kovoti už žemę, laisvę, nors likusi visuomenės dalis iš jų juokiasi ir rūpinasi tik savimi. Pirmąsias užuominas apie sukilimo žiaurias pasekmes išgirstame iš senosios ubagės pasakojimo, kuri tvirtai įsitikinusi, kad sukilėliai tik „suguldys savo jaunas galvas, o vargų vargai kaip buvo, taip ir bus.” Vis dėl to, pagrindinis apysakos vaidmuo atitenka Juozapotai- ji liaudies moters kančių ir nelaimių simbolis. Antrosios dalies ekspozicija – jaunos Banių šeimos gyvenimo istorija, jų šviesių svajonių atskleidimas. Veiksmo užuomazga – Petro rengimasis eiti į mišką, pas sukilėlius. Nerimo nuotaika dar labiau sustiprėja slapta išėjus Baniui. Nerimą keliančią laiko tėkmę J. Biliūnas pateikia keliais epizodais: baisus Juozapotos sapnas, kampininkės Urbonienės atnešta žinia, apsilankymas pas Damulius, senelės elgetos atėjimas. Kūrinio veiksmą J. Biliūnas nukėlė į 1863 m. sukilimo laikotarpį. Pirmasis sakinys iškelia lietuviams...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!