Interesų grupės yra šiuolaikinės demokratinės visuomenės politinės sistemos elementas, kurio svarba pastaruoju metu jau neabejojama. Nors interesų grupių sąvoka nėra vienareikšmė, jos dažniausiai įvardijamos kaip organizacijos, kurios nesiekia valstybinės valdžios ir stengiasi paveikti sprendimų priėmimą. Jų dėka piliečiai turi galimybes organizuotis, jungtis į grupes, siekdami paveikti valdžią, kad ši atsižvelgtų į jų poreikius ir reikalavimus. Visa tai padeda plėtoti demokratizacijos procesą.
Kadangi svarbiausias interesų grupių tikslas yra daryti įtaką viešajai politikai ir gauti iš to naudos, visos suinteresuotos grupės bei asmenys veikia taip, kad paveiktų valdžią ir priverstų ją vykdyti jų interesus. Labiausiai įtakojančios sprendimus yra įvardijamos profsąjungos ir verslo organizacijos. Tačiau kartu pabrėžiama, kad profsąjungos dažnai būna susikaldžiusios, o būtent verslo organizacijos labiausiai pajėgios paveikti priimamus viešuosius interesus.
3. apžvelgti interesų grupių vaidmenį Lietuvoje.
Literatūros apie interesų grupes yra nemažai. Pateikdama interesų grupių sąvokos paaiškinimą, atliekamas funkcijas daugiausia darbe rėmiausi J. Novagrockienės knyga „Politikos mokslo pagrindai“. Gana plačiai interesų grupių taktikos pasirinkimą aptaria L. Pačėsaitė bei Ronaldas J. Hrebenaras ir Clive‘as S. Thomas. Interesų grupių vaidmenį priklausomai nuo jų tipo išsamiai įvardija G. Vitkus „Politologijoje“. Aprašydama interesų grupių vaidmenį Lietuvoje daugiausia darbe rėmiausi A. Lukošaičio pateikta informacija bei konferencijos „Interesų grupės, valdžia ir politika“ medžiaga.
1. INTERESŲ GRUPIŲ SAMPRATA
1.1. INTERESŲ GRUPIŲ SĄVOKA
Interesų grupes abstrakčiai galima apibrėžti kaip organizuotą individų, pripažįstančių tuos pačius tikslus ir siekiančių daryti įtaką valdžios politikai, struktūrą (Krupavičius, 1999, p. 173). Tačiau akivaizdu, kad nėra vieno universalaus apibrėžimo, kuris tiktų bet kuriai analizuojamai situacijai. Kiekvienas autorius savaip interpretuoja interesų grupių sampratą, todėl naudinga palyginimui peržvelgti bent keletą pozicijų.
H. Zeigler interesų grupes apibrėžia kaip bet kurią grupę, siekiančią daryti įtaką vyriausybei (Zeigler, 1993, p. 170). Ch. Lindblom ir E. Woodhouse interesų grupių veiklą traktuoja kaip sąveiką, per kurią individai ir privačios grupės, neturinčios vyriausybinės valdžios, bando daryti įtaką viešajai politikai, taip pat ir tie vyriausybės valdininkų veiksmai, kurie išeina už tiesioginio...
Šį darbą sudaro 4642 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!