Kursiniai darbai

Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje

10   (2 atsiliepimai)
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 1 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 2 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 3 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 4 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 5 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 6 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 7 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 8 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 9 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 10 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 11 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 12 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 13 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 14 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 15 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 16 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 17 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 18 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 19 puslapis
Informacinių technologijų taikymas pradinio ugdymo pedagogų veikloje 20 puslapis
www.nemoku.lt
www.nemoku.lt
Aukščiau pateiktos peržiūros nuotraukos yra sumažintos kokybės. Norėdami matyti visą darbą, spustelkite peržiūrėti darbą.
Ištrauka

 TURINYS ĮVADAS………………………………………….…………………………………….………2 1. Informacinės technologijos...................................................................................................3 1.1 Informacinių technologijų samprata ir esmė........................................................3 1.2 Informacinių technologijų planavimas ir integravimas.......................................5 2. Pradinis ugdymas..................................................................................................................8 2.1 IT taikymas pradiniame ugdyme.........................................................................8 2.2 Kompiuteris ir jo panaudojimas pradiniame ugdyme.........................................10 3. Tyrimo organizavimas.........................................................................................................12 3.1 Tyrimo metodika, tyriamieji...............................................................................12 3.2 Tyrimo rezultatų analizė.....................................................................................12 Išvados.................................................................................................................................. 18 Literatūra..............................................................................................................................19 Priedai...................................................................................................................................20 Įvadas Informacinės technologijos tampa būtinybe kiekvienoje veikloje. Ypač daug dėmesio joms skiriama švietime: taikant informacines technologijas tikimasi mokymo ir mokymosi kokybinio šuolio, moksleivių motyvacijos gerinimo, praktinių ir teorinių žinių sąlajos. Nuolatos keliamas klausimas, kaip naująsias technologijas diegti mokykloje, kad jos keistų mokyklos gyvenimo būdą. Viena aišku - siekiant integruoti informacines technologijas į švietimą, turi būti skiriamas nuolatinis dėmesys pedagogų mokymui. Visi mokytojai turi gebėti dirbti naudodamiesi šiuolaikinėmis technologijomis, pajusti jų pranašumus, pastebėti dalyko dėstymo pokyčius. Informacinės technologijos vis labiau įsilieja į mokymo ir mokymosi procesą, tampa neatsiejama jo dalimi. Visuomenės pokyčiai, milžiniška technologijų plėtra ir įvairovė verčia naujai žvelgti į mokymą kaip visuotinį procesą. Iš esmės kinta mokymo koncepcijos, pedagoginės nuostatos, tikslai, metodai. Šiuolaikines informacines priemones ir technologijas skatinama vartoti visuose mokomojo proceso lygmenyse, mokant ir besimokant įvairių dalykų. Todėl išskirtinis dėmesys skiriamas mokytojo, kaip dalyko specialisto, vaidmens kaitai. ( Dagienė,2003) Tyrimo aktualumas: Esminis klausimas dominantis pedagogus – kaip panaudoti IT ugdymo procese, kokie nauji metodai turi būti taikomi? Ar skiriasi mokymo metodai naudojami pamokoje nuo mokymo metodų naudojant IT ugdymo procese? Pradinio ugdymo pedagogai dažniausiai naudoja kitų parengtas mokomąsias kompiuterines programas, nes trūksta įgūdžių, patirties, žinių kaip jas kurti. Kompiuterinių mokomųjų programų pradinėms klasėms tikrai nėra daug, dar mažiau – lietuvių kalba. O pradinių klasių mokiniai nėra įvaldę užsienio kalbų, todėl lieka kompiuterinės mokomosios medžiagos problema. Tyrimo objektas: Informacinių technologijų taikymas pedagogo veikloje. Tyrimo tikslas: Išsiaiškinti informacinių technologijų taikymo ypatumus pradinio ugdymo pedagogų veikloje. Tyrimo uždaviniai: 1. Išanalizuoti mokslinę ir pedagoginę literatūrą informacinių technologijų aspektu. 2. Sudaryti anketas ir atlikti anketinę apklausą. 3. Ištirti pedagogų nuomonę apie (IT) taikymą ir jų panaudojimą pradinių klasių veikloje. Tyrimo metodai: Mokslinės literatūros šaltinių analizė, anketinė apklausa, kokybinė ir kiekybinė rezultatų analizė. 1. Informacinės technologijos 1.1 Informacinių technologijų samprata ir esmė Informacijos technologijos samprata susiformavo 9-ame dešimtmetyje. Ėmė plisti ir jos santrumpa (angl. IT – information technology). Žodis „technologija“ kilęs iš graikų kalbos reiškia meną, amatą, o antrasis – žodį, sąvoką. Informacijos technologija reiškia priemonių ir būdų informacijai apdoroti panaudojant kompiuterinę techniką visumą 10-ame dešimtmetyje, dažniau imta vartoti kitą sąvoką: informacijos ir komunikacijos technologija tuo pabrėžiant, kad kompiuterinė technologija ypač svarbi ryšiams, bendravimui. (Dagienė, 2005). Informacija – tai visuma žinių apie kokius nors faktinius duomenis (visuomenės procesus, aplinkos reiškinius, techninius objektus ir kt.) ir jų tarpusavio ryšius. Ji gali būti perduodama žodžiu, raštu, vaizdu ar kitais būdais. Informacinės komunikacinės technologijos (IKT) – informacijos kaupimo, laikymo, apdorojimo, pateikimo ir perdavimo būdų ir priemonių visuma. Šiuolaikinės IKT įgalina labai veiksmingai gauti, apdoroti, saugoti, pateikti ir perduoti informaciją, todėl sparčiai skverbiasi į visas mokslo, verslo, gamybos ir kt. gyvenimo sritis.( Burneikienė, 2005, p. 7) Pastaraisiais dešimtmečiais aktyviai ir sparčiai formavosi informacinė visuomenė, kurioje svarbiausias produktas yra informacija, o pagrindiniai ištekliai – žinios. Žmonijos sukuriamos informacijos kiekis sparčiai auga. Šiuolaikinėje informacinėje visuomenėje ypač svarbiomis tampa asmenybes galios ir žinios. Viena iš sudėtingiausių Lietuvos švietimui iškilusių uždavinių – padėti spręsti informacinės visuomenės keliamas problemas. Diegti informacines technologijas švietime. Informacinių technologijų diegimas švietime ypač aktualus Lietuvai, siekiančiai narystes Europos Sąjungoje. Technika pagrįstas informatikos metodų naudojimas praktiniams uždaviniams spręsti vadinamas informacinėmis technologijomis. Tai metodų ir būdų sistema informacijai ieškoti, rinkti, kaupti, saugoti, apdoroti ir pateikti. Svarbiausia informacinių technologijų techninės įrangos dalis yra kompiuteris arba kompiuterine technika. Informacinių technologijų sąvoka plačiai pradėta vartoti apie 1980-uosius metus, pradėjus keisti gamybos technologijose mechaninius įrenginius elektroniniais ir mikroelektroniniais ir tuo pat metu plintant kompiuteriniams ir įvairioms telekomunikacijoms. Šių technologijų esmę sudarė informacijos srautai kurie įsiskverbė ir į švietimą. Pagrindinis informacinių technologijų mokymo tikslas – sudaryti sąlygas mokiniams įgyti įgūdžių, žinių ir patyrimo naudotis šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis, tai siejant su mokinių mokymosi proceso tobulėjimu ir įsiliejimu į gyvenimą žinių visuomenėje. (Girdzijauskienė, 2007). Šiuo metu informacinių technologijų diegimas švietime Lietuvoje ypač suaktyvėjo. Pradėti vykdyti bendri Europos Sąjungos projektiniai darbai: • informacinės technologijos mokytojų rengimui (parengs mokytojus darbui informacinėje visuomenėje ir skatins keitimąsi mokomąja medžiaga visoje Europoje); • interneto tinklo plėtimas Europos mokykloms (nustatys interneto panaudojimo galimybes mokykloje ir pritaikys mokyklų programas prie informacinės visuomenės reikalavimų); Vis labiau tampa aišku, kad informacinės technologijos padeda sprendžiant daug edukologinių problemų. Tačiau jos negarantuoja mokymo kokybės, o blogai taikant net gali atnešti žalą. Todėl labai svarbu atrasti reikiamą informacinių technologijų vietą švietime, siekiant padidinti mokymo efektyvumą, Juos gali padėti mokantis daug dalykų, tačiau tą potencialą nelengva praktiškai realizuoti dėl šių priežasčių: • reikalingi dideli finansiniai įdėjimai, kurie pingant kompiuterinei technikai, mažės; • mokomosios programinės įrangos ir mokomosios medžiagos parengimas reikalauja daug darbo ir lėšų; • keičiantis mokymo proceso dalyvių rolėms, atsiranda nauja edukacinė situacija, todėl reikalingi kitokie įgūdžiai ir požiūris į mokymosi procesą. Dėl šių priežasčių naujai informacinei visuomenei reikalingos naujos mokymo formos ir mokyklos Kalbant apie informacinės visuomenės kūrimo Europoje ir Lietuvoje perspektyvas ir problemas, nuolat akcentuojama, kad labai svarbu, kad į šį procesą aktyviai įsijungtų visa švietimo sistema, nes būtent mokykloje ugdomas tikrasis pilnateisis informacinės visuomenės pilietis. Galima pasidžiaugti, kad informacinių technologijų taikymui ugdymo procese pastaraisiais metais skiriama vis daugiau dėmesio. Informacinių technologijų diegimo švietime sėkmę lemia trys faktoriai: • Kompiuterinės įrangos kiekvienoje mokykloje “kritinė masė”; • Patrauklios ir visiems suprantamos taikomosios programos; • Pedagogų kompiuterinis raštingumas. Viena esminių informacinių technologijų savybių – orientacija į taikymą . Informacinė technologijos susiformavo ir tapo reikšmingos dėl spartaus šiuolaikinių technologijų plitimo visose žmonių veiklos srityse. Todėl ir mokykloje svarbu informacines technologijas panaudoti efektyvesniam įvairių dalykų mokymuisi.( Burneikienė, 2005, p.7 ). 1.2 Informacinių technologijų planavimas ir integravimas Planuodamas ugdymo procesą mokytojas planuoja daugelį veiklų tam tikrais mokymo aspektais: turinio, mokomųjų priemonių, tikslų, laiko atžvilgiu ir t.t. Planavimas – tai daugialypis procesas. Jis paprastai kinta priklausomai nuo mokymo(si) proceso eigos, nenumatytų situacijų ir pan. Planuojant ugdymo procesą galima pasitelkti įvairias priemones: tradicines ir elektronines. Kai kalbama apie IT taikymą ugdymo procesui planuoti, pirmiausi akcentuotina, kad kompiuterio ir jame esančiomis programomis mes galime lengvai sukurti bet kokios struktūros dokumentą- Šabloną ir jį taikyti daugelį kartų. Šiandienis pasaulis neįsivaizduojamas be kompiuterio, be interneto ir kitų įrankių bei technologijų. Jas naudoja kiekvienas informacinės visuomenės pilietis, tik skirtingais aspektais. Mokytojas – ne išimtis. Priklausomais nuo mokytojo entuziazmo, kūrybiškumo, nuo galimybių ir noro mokytis informacinės ir komunikacinės technologijos gali tapti puikiu pagalbininku daugelyje veiklų. ( Girdzijauskienė, 2007, p.84). Kaip pakito tradiciniai mokymo metodai (taip juos vadiname sąlygiškai) atsiradus Informacinėms technologijoms? IT integravimo į įvairių dalykų pamokas sąvoka vaizdžiai nusako vykstantį procesą. Mokymas remiasi senais metodai ir priemonėmis, o naujieji tik atrandami, o po to integruojami į ugdymo procesą. Pabandykime išsiaiškinti ar įmanoma naudoti senuosius metodus ir integruoti IT į ugdymo procesą. Pedagogai praktikai remdamiesi tradiciniu mokymo modeliu kėlė ir tebekelia pamatinius ugdymo tikslus: • perteikti informaciją; • skatinti kūrybiškumą; • formuoti praktinius gebėjimus. Informacijai perteikti naudojami informaciniai mokymo metodai. Smulkiai neanalizuodami kiekvieno atskirai galime pastebėti, kad dauguma jų sėkmingai taikoma ugdymo procese panaudojant IT. ( Girdzijauskienė, 2007, p.25). Informacinės komunikacinės technologijos gali padidinti mokymosi efektyvumą, tačiau pirmiausia reikia mokėti jomis naudotis. Todėl informacinių technologijų pagrindų mokomasi kaip atskiro dalyko, be to, informaciniai gebėjimai ugdomi per kitų dalykų pamokas. ( Jarienė, 2005, p. 8) Kas yra technologijų integravimas? Daugeliui atrodo, kad mokytojams tai aišku. Iš jų tikimasi, jog integruos technologijas net ir tiksliai nežinodami, kas tai ir kaip tai turi būti daroma. Pasak Laurie B. Dias pirmiausia reikia suvokti, kad technologijų integravimas į ugdymo procesą nėra tik kompiuterio, kaip „ įrankio“ ar „priedo“, panaudojimas.( Smertinienė , 1999, p. 26) Integracija (lot. Integratio – atnaujinimas, atstatymas) paprastai nusakomas dalių, elementų jungimasis į visumą.( Žodynas, 1985) Integracijos apibrėžimą pateikia įvairūs mokslininkai. J.Laužikas integracija vadina ne bet kokį jungimą, o tik tokį, kuris “suveda ir sujungia atskiras dalis, besiskaidančias jėgas ir palaidai įgyjamus švietimo lobius į “struktūringą visybę”. Pasak, Ž. Jackūno, žodžiu “integracija” paprastai nusakomas “ savitarpiškas sistemos elementų suderinimas, laiduojąs jai visumos pusiausvyros būklę”. Z.Kraičio nuomone, integravimas – tai žinių, veiklos būdų, disciplinų siejimas tarpusavyje arba į grupes. Ž.Jackūnas išskiria ugdymo integraciją – ugdomosios veiklos sudedamųjų elementų – tikslų, struktūros, turinio, metodų – derinimas. Integracija šiuolaikinėje mokykloje įgyvendinama įvairiai. H. Jacobs skiria šešis integravimo būdus: dalykinį, dalykinį-paralelinį, daugiadalykinį, tarpdalykinį, integruotąją dieną bei visišką integravmą.( Kiliuvienė, 2000). Informacijos technologijos į ugdymą dažniausiai integruojamos dviem būdais: 1) formaliu – pradedamas atskiras dalykas arba kursas (dalyko dalis); 2) integruotu – informacijos technologija integruojama į įvairių kitų dalykų turinį ir mokymo metodus. Kaip pastebi L. Markauskaitė Lietuvoje informacijos technologija į įvairių dalykų ugdymą integruota tik formaliai: viena vertus, beveik visų dalykų bendrosiose programose yra teigiama, kad mokymui bei mokymuisi gali ir turi būti naudojama kompiuterių įranga; kita vertus šiuose ugdymą reglamentuojančiuose dokumentuose visiškai neatskleista, kokiam turiniui perteikti, kokiais metodais ir kokia įranga turėtų būti taikoma.(Markauskaitė, 2000) Mokyklos – mokiniai ir mokytojai – turi pajusti aiškią informacinių technologijų naudą mokymo procese. Informacinės technologijos turi vis labiau įsilieti į ugdymo procesą ir tapti neatsiejama ugdymo turinio dalimi. Informacinių technologijų įtraukimas į bendrojo lavinimo mokyklas, jų integravimas su kitais mokomaisiais dalykais grindžiamas: • visuotiniu šių technologijų plitimu ir visapusiškomis galimybėmis; • mokinių, jų tėvų, mokytojų, visos švietimo bendruomenės natūraliu poreikiu; • būtinybe taikyti informacines technologijas kasdienėje veikloje ir mokyklos gyvenime; • jauno žmogaus polinkiu į technologines naujoves. Informacinės ir technologijos turi būti palaipsniui integruojamos su bendruoju ugdymo turiniu – jų poveikis taps akivaizdus: didės mokinių mokymosi motyvacija, plėsis jų akiratis, spartės žinių įsisavinimas ir panaudojimas, mokyklų bendruomenė dirbs moderniais bendradarbiavimo ir tarpusavio pagalbos principais.(Herring, 1998) Integruojant IKT į pradinio ugdymo procesą, svarbu atsižvelgti ne tik į mokinių amžių, jų turimus techninius ir operacinius gebėjimus bei mokykloje turimus išteklius ir priemones, bet ir į vaikų bendravimo, bendradarbiavimo patirtį, jų savarankiškumą bei socialines ir dorines nuostatas. Integruojant IKT į ugdymo procesą siekiama dvejopo tikslo: veiksmingiau, orientuojantis į mokinį, įgyvendinti ugdymo uždavinius ir atliepti visuomenės bei nuolatinio mokymosi poreikius plėtoti IKT kompetenciją.( Burneikienė, 2005, p.7 ) 2. Pradinis ugdymas 2.1 IKT taikymas pradiniame ugdyme Informacinės technologijos ir kompiuteriai daugeliui žmonių tapo neatsiejama ir būtina gyvenimo dalis. IKT naudojamasi dirbant, ilsintis, mokantis, bendraujant. Todėl dažnai pradinės mokyklos mokiniai jau iki pradėdami lankyti mokyklą įgyja elementarių techninių operacinių įgūdžių, kuriuos galėtų ir turėtų panaudoti ir tobulinti per dalykų pamokas bei papildomąjį ugdymą. Informacinės komunikacinės technologijos – tai visuma priemonių ir būdų informacijai kaupti, laikyti, apdoroti, pateikti ir perduoti. Bendrosiose programose ir išsilavinimo standartuose nurodoma, kad „pradinio ugdymo pakopoje turėtų vyrauti integruotas informacinių technologijų ugdymas“. Mokytojas, kuris integruoja IKT į ugdymo procesą, dažniausiai siekia „kitaip pateikti mokomąją medžiagą ir kitaip organizuoti mokymą“ ( Balčytienė, 1998). Svarbu, kad mokytojui, taikančiam IKT pamokose ar popamokinėje veikloje, pavyktų įgyvendinti pradinio ugdymo tikslus. Pradinėje mokykloje IKT mokytojui padeda: • siekti pamokos tikslų; • įgyvendinti mokymosi uždavinius; • individualizuoti ugdymą; • stiprinti mokymosi motyvaciją; • sudaryti prielaidas savarankiškam mokymuisi; • tobulinti mokymąsi ir vertinimą.( Burneikienė, 2005, p. 23). Pradinės mokyklos mokytojas, pasitelkdamas IKT, gali kryptingiau ir efektyviau vadovauti ugdymo ir ugdimosi procesui, skatinti mokinius kūrybingiau spręsti problemas. Pradinėse klasėse galima sėkmingai panaudoti ir žodynus. Vienas iš jų – „Kompiuterinis mokomasis lietuvių kalbos žodynėlis I–IV klasei“. Tai pradinių klasių gimtosios kalbos vadovėlio autorės Vidos Plentaitės knygos „Mokomasis lietuvių kalbos rašybos žodynėlis I–IV klasei“ elektroninis variantas. Šioje mokomojoje kompiuterinėje priemonėje I–II ir III–IV klasės mokiniams pateikiamos rašybos taisyklės su paaiškinimais ir pavyzdžiais. Šiame elektroniniame leidinyje yra apie 2500 įgarsintų žodžių. I–IV klasėje dažniausiai vartojami žodžiai suskirstyti į tris grupes, aptariama jų rašyba, skyryba. Abėcėliniame žodyne kai kurios žodžių formos (galūnės, priesagos, sunkiau kirčiuojamų žodžių skiemenys) išryškintos spalvomis, paaiškinama retesnių žodžių reikšmė, pateikiami pradinėse klasėse vartojami kalbos ir literatūros terminai bei vietovardžiai. Taikant pamokose informacines technologijas ugdymą galima individualizuoti mokomosios medžiagos kiekį ir mokymosi tempą kiekvienas mokinys pasirenka pagal savo sugebėjimus. Taip mokinio darbas tampa racionalesnis, efektyvesnis, teikiantis daugiau pasitenkinimo.( Burneikienė, 2005, p. 29). IT pačios savaime dar negarantuoja ugdymo kokybės, nes vien tai, kad ugdymo procese taikomos naujos technologijos, savaime nelemia geresnio rezultato. Labai svarbu, ar mokytojai tinkamai taiko IT siekdami pamokos tikslų, atsižvelgdami į mokomojo dalyko specifiką, mokinių pasirengimą, o ypač svarbu, kad naudojama programinę įranga būtų efektyvi ir tinkamai parengta. Tačiau sparčiai augant programinės įrangos kokybei, mokytojas dažnai gali pasirinkti tinkamą priemonę, jei turi svarbų poreikį keistis pats ir tobulina ugdymo procesą Siekdamas efektyviau įgyvendinti ugdymo tikslus. Mokytojas turi gebėti taikyti informacines technologijas savo darbe - mokydamas ir besimokydamas. Tam jis turi pakankamai gerai išmanyti informacinių technologijų naudojimo pedagogines, socialines, etines, pažintines problemas bei jų įtaką švietimui. Tai ypač sunku, nes čia pabrėžtinas dėmesys ne galutiniam rezultatui, o procesui. .( Dagienė, 2003). Patirtis rodo, kad IKT, kaip priemonės, taikymas daro pozityvią įtaką moksleivių mokymosi bei ugdymosi rezultatams, vertybinėms nuostatoms, bendravimui ir bendradarbiavimui su mokytojais bei kitais moksleiviais. IKT naudojimas ugdyme ypač palengvina specialių poreikių moksleivių gebėjimų lavinimą ir socialinę integraciją. Svarbu pastebėti, jog vien tik priemonių taikymas savaime nenulemia geresnių ugdymo rezultatų. Mokymosi ir ugdymo rezultatai priklauso nuo mokytojo profesinio pasirengimo, tinkamos programinės įrangos, efektyviai suplanuoto veiklos plano.( Kiseliutė, 2002). 2.2 Kompiuteris ir jo panaudojimas pradiniame ugdyme Pasak R. Labinienės, pradinių klasių mokytojai naudoja savo darbe ypač daug mokymo procesą įvardinančių priemonių. Tokia priemone tampa ir kompiuteris su savo plačiomis galimybėmis. Mokytojas, prieš pradėdamas naudoti kompiuterį pradinėse klasėse, privalo susipažinti su kompiuterio veikimo principais ir galimybėmis. Lietuvos pedagogų klasifikacijos instituto pradinio ugdymo skyrius pastaraisiais metais organizavo respublikinius informacinio pobūdžio seminarus pradinių klasių mokytojams, jų metu buvo suteikiama informacija apie mokomųjų programų naudojimą pradinėse klasėse, mokomosios medžiagos gaminimą ir informacijos gavimo galimybes kompiuteriu. Mokytojai galėjo įsirašyti laisvai platinamas programas ir jas naudoti savo veikloje. Populiariausios yra matematikos mokymo programos, geometrinių figūrų ir spalvų skyrimo, laikrodžio pažinimo bei užsienio kalbų mokymo programos. Suprantama, kompiuteris pradinėse klasėse naudojamas dar labai mažai.( Labinienė, 1998, p. 47) Tačiau Viena svarbiausių švietimo sąlygų- ieškoti naujų pedagoginio darbo formų, kūrybiškai įgyvendinti mokykloje naujas edukacines idėjas. (Minkuvienė, 2005) Kompiuteris – efektyvi priemonė, teikianti galimybių ne tik pačiam mokytojui mokytis bendrauti ir bendradarbiauti su kolegomis, įvairių sričių specialistais, bet ir padedanti atskleisti mokiniams naujus mokymosi būdus ir erdves, įgalinanti juos bendrauti su visu pasauliu ir ugdanti mokymosi visą gyvenimą įgūdžius. Todėl labai svarbu, kad mokytojas ne tik pats naudotųsi kompiuteriu, bet ir gebėtų jį efektyviai panaudoti ugdymo procese. Informacinės technologijos yra sudėtingas įrankis, pakeitęs daugelį žmogaus veiklų, padidinęs jų efektyvumą, leidęs pasiekti naujų rezultatų, atvėręs naujas informacijos skleidimo ir apdorojimo galimybes.( Rudienė, 2006) L. Markauskaitė teigia, kad turėti kompiuterius, tinkamą programinę įrangą bei mokomąsias kompiuterių programas yra būtina, bet nepakankama sąlyga mokymo procesui keistis. Informacijos ir komunikacijos priemonės yra efektyviai panaudojamos tik jei mokyklose yra pakankamai tinkamos kompiuterinės technikos ir mokomosios programinės įrangos, jei mokytojas išmano tokio darbo specifiką, moka išsirinkti tinkamas mokymo priemones ir organizuoti mokinių darbą. Kompiuteriai gana sėkmingai gali būti naudojami ne tik mokant informacinių technologijų, bet ir per kitų dalykų pamokas.(Markauskaitė, 2000) Kompiuterinės technologijos vis labiau skverbiasi į švietimą, daro įtaką įvairių dalykų mokymui ir mokymuisi, visam ugdymo procesui. Kompiuterių ir kompiuterinės technikos mokyklose daugėja, atsiranda ne tik informacinių technologijų, bet ir kitų dalykų kabinetuose. (Jarienė, 2005, 7 p.). Taigi mokytojas, naudodamas pamokose kompiuterius, pirmiausia turi atsižvelgti į mokymosi tikslus, turinį, apgalvoti, ar tikrai kompiuterinė priemonė geresnė už tradicines – knygas, plakatus ir pan. Kompiuterių naudojimas negali būti savitikslis. Svarbu, kad kompiuteriai būtų naudojami ne tik turiniui perteikti, bet ir bendriesiems gebėjimams ugdyti. Pamoka, kurioje naudojami kompiuteriai, turi būti labai apgalvota ir detaliai suplanuota. Renkantis medžiagą darbui su mokiniais panaudojant kompiuterius, reikia apgalvoti: Ar pasirinkta priemonė atitinka pamokos tikslus? Ar medžiagos turinys pakankamai, bet ne per daug detalus? Ar šaltinis interaktyvus? Jeigu tai tik tekstas, mokiniams bus nuobodu, be to, spausdintą tekstą daug lengviau skaityti ir suprasti it kt. Pradinių klasių mokiniai mėgsta ir žaidžia įvairius kompiuterinius žaidimus, kuriais gali būti siekiama ir mokomųjų tikslų. Tokiais žaidimais mokinius ypač lengva sudominti IKT veikla. Tačiau naudojant kompiuterinius žaidimus reikia įvertinti jų tikslus ir vengti žalingų, skatinančių agresyvumą. Jiems užkirsti kelią galima tik siūlant šio amžiaus vaikams tinkamus, prasmingus, naudingus žaidimus. Nedaug tėra lietuviškų žaidimų. Vienas iš tokių žaidimų pavyzdžių – žaidimas, skirtas gimtajai kalbai ugdyti. Nedera pamiršti, kad kalbinė vaiko kompetencija apima ir jo kompiuterinį raštingumą. Žinoma, pradinėje mokykloje ugdomi tik šio raštingumo pradmenys. Į pradinį skaitymą (raidžių pažinimą ir skaitymą) būtų galima integruoti ir darbo kompiuteriu pradmenis, nes ir viena, ir kita reikalauja dirbti su raidėmis. Mokomasis kompiuterinis žaidimas „Šaltinėlis“ yra skirtas tiems vaikams, kurie dar tik mokosi skaityti. Žaidimas derintas prie elementoriaus „Šaltinėlis komplekto. Žaidimas gali būti ypač naudingas tiems vaikams, kurie dėl kokių nors priežasčių nesidomi raidėmis, nenori mokytis skaityti. ( Burneikienė, 2005). Kompiuteris- tai dar viena mokymo priemonė, papildanti, o kartais ir pakeičianti popierinį vadovėlį. Mokome iš lietuviškų vadovėlių. Todėl natūralu, kad mokinys ir su kompiuteriu galėtų bendrauti lietuviškai.(Grigas,2007, p. 43) 3. Tyrimo organizavimas. 3.1. Tyrimo metodika, tiriamieji. Tyrimas atliktas Panevėžio miesto „Šaltinio“ vidurinėje mokykloje . Buvo apklausta 16 pradinio ugdymo pedagogų, dirbančių šioje įstaigoje. Norint išsiaiškinti ar pedagogai savo veikloje taiko ir naudoja informacines technologijas, buvo atlikta anketinė apklausa. 3.2. Tyrimo rezultatų analizė. Pirmuoju klausimu buvo norima sužinoti pedagogų amžių. Gauti tokie rezultatai: 1 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal amžiaus grupes. Taigi daugiausiai apklausoje dalyvavo pedagogų, kurių amžiaus vidurkis nuo 30 iki 40 metų (žr. 1 pav.). Nemažiau svarbus ir pedagogo išsilavinimas: 2 pav. Respondentų pasiskirstymas pagal pedagogo išsilavinimą. Iš diagramos aiškiai matyti, kad daugiausiai apklausoje dalyvavo pedagogų, kurių išsilavinimas yra aukštasis (100 %). (žr. 2 pav.). Trečiuoju anketos klausimu, norėjau sužinoti pedagoginį darbo stažą ( žr. 3 pav.) 3 pav. Pedagoginis darbo stažas Kaip matyti iš 3 pav. kad (32%) respondentų turi nuo 10 iki 15 metų darbo stažą, o (31 %) respondentų turi 15-20 metų ir daugiau darbo stažo. Tai galima teigti, jog mokykloje dirba pakankamai kvalifikuoti pedagogai. Kitas klausimas susijęs su informacinėmis technologijomis, šiuo klausimų norėjau sužinoti, Ar pedagogai savo darbe naudoja informacines technologijas. ( žr. 4 pav.) 4 pav. Informacinių technologijų panaudojimas darbe Iš pateiktų duomenų matyti, kad dauguma pedagogų savo darbe naudojasi informacinėmis technologijomis (56 %), tačiau ( 44%) teigia, kad informacines technologijas savo darbe panaudoja labai retai. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kokiais informaciniais technologiniais šaltiniais naudojasi dažniausiai, tai bandžiau sužinoti pateikusi kitą klausymą (žr. 5 pav.). Gauti tokie rezultatai: 5 pav. Dažniausiai naudojami šaltiniai Iš pateiktų duomenų matyti, kad dauguma respondentų iš pateiktų šaltinių, dažniausiai naudojasi internetu (64 %). Kiti respondentai renkasi kitus jiems priimtinesnius šaltinius, jų sudaro (28 %) ir tik (8 %) renkasi biblioteką. Iš to galima daryti išvadas, kad dauguma pedagogų, mano kad internetas yra dažniausiai naudojamas informacinių technologijų šaltinis. Pateikus klausimą respondentams apie kompiuterį, kaip apie geriausią informacinių technologijų šaltinį, dauguma respondentų atsakė teigiamai.(žr. 6 pav.) 6 pav. „Kompiuteris geriausias IT šaltinis“ Apklausa parodė, kad (87 %) respondentų mano, kad kompiuteris yra geriausias šaltinis informacinėms technologijoms. Tačiau (13 %) respondentų mano priešingai. Anketos pagalba išsiaiškinau, ar pedagogai savo darbe naudoja informacines technologijas, kokiais informaciniais šaltiniais pedagogai naudojasi dažniausiai, todėl sekančiu klausimu norėčiau išsiaiškinti šių technologijų panaudojimo tikslą.( žr. 7 pav.). 7 pav. „Kompiuterio (interneto) panaudojimas“ Iš pateiktų duomenų aiškiai matyti, kad pedagogai internetu daugiausiai naudojasi rengiant mokymui skirtą medžiagą, o tai sudaro (26%) apklaustųjų. (21 %) medžiagos skirtos mokymuisi ieško lietuviškuose tinklalapiuose. Pranešimus rengia konferencijoms ar kitiems renginiams (21 %) pedagogų, kita dalis apklaustųjų ieško metodinės medžiagos ( 19%) ar tiesiog leidžia laiką internete ( 13%) Aštuntuoju klausimu pabandžiau išsiaiškinti, kurių mokomųjų dalykų pamokose pedagogai yra panaudoję kompiuterį.(žr. 8 pav.). 8 pav. Kompiuterio panaudojimas dalykų pamokose Apklausa parodė, kad dažniausiai kompiuterį pedagogams yra tekę panaudoti lietuvių kalbos ( 28 %) ir pasaulio pažinimo (27%) pamokoms. Kiek rečiau naudoja pasaulio pažinimui (22%). Mažiausiai procentų tenka meniniam ugdymui (17%), o (6%) apklaustųjų yra nė karto nepanaudoję kompiuterio mokomųjų dalykų pamokose. Tyrimo metu buvo pateikta įvairių klausimų apie informacines technologijas ir jų panaudojimą. Tačiau būtų įdomu sužinoti, kokiomis svetainėmis naudojasi pedagogai norėdami gauti jiems norimos informacijos pasiruošti pamokoms, įvairiems renginiams ar konferencijoms. Tai bandžiau sužinoti pateikus paskutinį klausimą.(žr. 9 pav; kitame puslapyje) 9 pav. Lankomos interneto svetainės Kaip matyti iš gautų duomenų diagramos, respondentai daugiausia lankose www.google.lt svetainėje (24%), www.pradinukas.ku.lt tinklalapį lanko (20%) respondentų. Švietimo ir mokslo ministerijos svetainę (www.smm.lt ) lanko (19%) apklaustųjų. www.pedagogika.lt ir www.emokykla.lt apsilanko vienodas procentas respondentų, tai yra (13%) apklaustųjų. Ir tik nedidelis procentas (11%) lankosi įvairiose kitose svetainėse. Apibendrinant tyrimo rezultatus galima teigti, jog didžioji dauguma apklaustų respondentų, savo darbe naudoja informacines technologijas ir taiko įvairiuose mokomųjų dalykų pamokose. Dauguma respondentų nuomonės sutapo , kad internetas yra geriausias informacinių technologijų šaltinis. IŠVADOS 1. Mokymo metodai ir priemonės nuolat keičiasi, tobulėja, atsiranda vis naujų. Mokytojas turi gebėti susigaudyti jų gausoje ir nepamiršti svarbiausios savo misijos – padėti vaikui mokytis. 2. Informacinės technologijos turi vis labiau įsilieti į ugdymo procesą ir tapti neatsiejama ugdymo turinio dalimi. Todėl būtina įtraukti informacines technologijas į ugdymo procesą ir, kad kompiuteriai netaptų tik žaidimo priemonėmis, padėti mokiniams išsiugdyti sistemingų jų naudojimo įgūdžių. 3. Informacinių technologijų diegimas švietime – svarbi ir privaloma žengimo į informacinę visuomenę prielaida; 4. Vienas esminių informacinio ugdymo organizavimo nuostatų – informacinių technologijų siejimas su kitais dalykais. Pradinio ugdymo pakopoje turėtų vyrauti integruotas informacinių technologijų ugdymas. Informacinių technologijų taikymas atveria mokiniams naujas perspektyvas. Reikia rasti galimybių naująsias informacines technologijas integruoti į pradžios mokyklos ugdymo turinį. 5. Informacinių technologijų taikymas ugdymo procese turi būti gerai suplanuotas ir apgalvotas. 6. Kompiuteriais formuojami įgūdžiai, vystoma orientacija, sudominami mokiniai ir ugdomas noras tobulėti, padeda greičiau įvaldyti naują medžiagą, įvairinama mokytojo ir mokinio veikla. 7. Sudaryti sąlygas programinės įrangos rengėjams ir tiekėjams parengti bei pasiūlyti pedagogams tinkamų mokymuisi kompiuterinių priemonių, o pedagogams – pasirinkti kokybiškas, ugdymo poreikius atitinkančias kompiuterines mokomąsias priemones; Literatūra 1. Dagienė V., Žandaris A. (2005). Informacijos technologijos enciklopedinis žinynas. Vilnius. 2. Dagienė V.(2003).Informacinių technologijų kurso pedagogams projektavimas. [Žiūrėta 2008-03-15].Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

Šį darbą sudaro 3773 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!

★ Klientai rekomenduoja


Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Detali informacija
Darbo tipas
Šaltiniai
✅ Šaltiniai yra
Failo tipas
Word failas (.doc)
Apimtis
20 psl., (3773 ž.)
Darbo duomenys
  • Informacinių technologijų kursinis darbas
  • 20 psl., (3773 ž.)
  • Word failas 146 KB
  • Lygis: Universitetinis
  • ✅ Yra šaltiniai
www.nemoku.lt Atsisiųsti šį kursinį darbą
Privalumai
Pakeitimo garantija Darbo pakeitimo garantija

Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.

Sutaupyk 25% pirkdamas daugiau Gauk 25% nuolaidą

Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.

Greitas aptarnavimas Greitas aptarnavimas

Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!

Atsiliepimai
www.nemoku.lt
Dainius Studentas
Naudojuosi nuo pirmo kurso ir visad randu tai, ko reikia. O ypač smagu, kad įdėjęs darbą gaunu bet kurį nemokamai. Geras puslapis.
www.nemoku.lt
Aurimas Studentas
Puiki svetainė, refleksija pilnai pateisino visus lūkesčius.
www.nemoku.lt
Greta Moksleivė
Pirkau rašto darbą, viskas gerai.
www.nemoku.lt
Skaistė Studentė
Užmačiau šią svetainę kursiokės kompiuteryje. :D Ką galiu pasakyti, iš kitur ir nebesisiunčiu, kai čia yra viskas ko reikia.
Palaukite! Šį darbą galite atsisiųsti visiškai NEMOKAMAI! Įkelkite bet kokį savo turimą mokslo darbą ir už kiekvieną įkeltą darbą būsite apdovanoti - gausite dovanų kodus, skirtus nemokamai parsisiųsti jums reikalingus rašto darbus.
Vilkti dokumentus čia:

.doc, .docx, .pdf, .ppt, .pptx, .odt