Informacinių technologijų konspektas

 1. Informacinės visuomenės samprata. Informacinės visuomenės samprata: • technologinė (apjungiamos ir kartu naudojamos neseniai savarankiškai plėtotos sritys: informacija ir jos šaltiniai, telekomunikacijos, informacinės technologijos) • ekonominė (veikla, susijusi su informacinėmis technologijomis, kuria didesnį BNP, nei kitos veiklos rūšys) • profesinė (IT vartotojų skaičius ima žymiai viršyti IT specialistų skaičių) • erdvinė (dėl pasaulinio kompiuterių tinklo mažėja erdvės ir laiko apribojimai) Pagrindiniai gyvenimo informacinėje visuomenėje bruožai: • Nuolatinis mokymasis (long life learning); • Nuotolinis darbas: Darbo vieta perkeliama į namų aplinką. Manoma, kad išsivysčiusiose šalyse šiemet taip turėtų dirbti iki 20% dirbančiųjų. • Elektroninis verslas bei paslaugos: Elektroninė prekyba, elektroninė bankininkystė, nuotolinė medicina, elektroninė leidyba ir bibliotekos ir t.t.. • IT valstybės valdyme (elektroninė demokratija): Eilinis rinkėjas per Internetą gali nuolat gauti jam aktualią informaciją apie ruošiamus ir priimtus nutarimus, potvarkius, įstatymus įvairiuose valdymo lygmenyse. Gautą informaciją galima išnagrinėti ir savo pasiūlymus pateikti atitinkamoms institucijoms. • Informacinės visuomenės kūrimo socialiniai pavojai. Informacinės visuomenės kūrimo socialiniai pavojai • Galimas visuomenės socialinis padalijimas į tuos kurie turi galimybę ir moka naudoti IT ir neturinčius tokios galimybės. Toks visuomenės dalijimasis gali prasidėti jau nuo mokyklos suolo. • Virtualusis bendravimas skatina žmonių tarpusavio susvetimėjimą ir tiesioginio bendravimo stoką. Būtina saikingai derinti atskiras veiklos formas ir neatsisakyti tikrųjų vertybių. • Internete sukaupta daug nereikalingos ir net žalingos informacijos, todėl nuo mažumės reikia ugdyti darbo virtualioje aplinkoje kultūrą. 2. Pagrindinės informatikos sąvokos ir apibrėžimai. Informatika, kibernetika, informacinė technologija. Informatikos struktūra. Informacija, duomenys. Informacijos savybės. Informacijos adekvatumas. Informacijos mato vienetai, lakoniškumas, turiningumas. Informacijos kokybė. 3. Informacijos klasifikavimas. Informacinis objektas, jo rekvizitai. Klasifikacinis požymis ir jo reikšmė. Klasifikatorius. Pagrindiniai klasifikavimo metodai, jų privalumai ir trūkumai. 4. Informacijos kodavimas. Kodavimo sistema. Kodavimo metodai ir principai. Informatika – mokslo ir technikos sritis, nagrinėjanti informacijos kaupimo, perdavimo ir apdorojimo dėsningumus, metodus ir technines priemones. • pranc. Informatique = informatio + automatique • angl. Computer science and engineering Terminas atsirado ~1960 m. Informatikos šaltiniai Informatika: 1. Dokumentalistika - Dokumentalistika susiformavo XIX a. pabaigoje sparčiai vystantis gamybiniams santykiams kaip mokslas apie racionalios dokumentų apyvartos metodus ir priemones. 2. Kibernetika - Kibernetikos, kaip mokslo apie valdymą, pagrindus XX a. viduryje pateikė amerikiečių mokslininkas Norbertas Vyneris. Terminas kibernetika kilęs iš graikiško žodžio kybernetikos –mokantis valdyti. Informatikos, kaip atskiros veiklos srities, išskyrimas susijęs su sparčiu kompiuterinės technikos vystymusi. ~ 1970 m. atsiradusi mikroprocesorinė technika buvo antrosios elektroninės revoliucijos pradžia. Esminiai pokyčiai visuomenėje Ribojantys visuomenės veiklą veiksniai: • agrarinėje visuomenėje – dirbama žemė • industrinėje visuomenėje – kapitalas • informacinėje visuomenėje – žinios Informatikos objektas – tai informacija, informacijos apdorojimo algoritmai, jų programavimas, kompiuterinė technika. Informatika: • Ūkinės veiklos šaka: ◦ Techninių priemonių (kompiuterių) gamyba ◦ Programinių produktų gamyba ◦ Informacijos perdirbimo technologijų kūrimas • Fundamentinis mokslas: ◦ Informacinio aprūpinimo kūrimo metodika ◦ Informacinių sistemų ir informacinių technologijų teorija • Taikomasis mokslas: ◦ Informacinių procesų dėsningumų tyrimas ◦ Informacinių modelių kūrimas ◦ Informacinių sistemų ir technologijų kūrimas ◦ IS gyvavimo ciklo tyrimas Informatika teikia priemones ir metodus įvairioms ūkio ir mokslo sritims, ypač ten, kur modeliai sunkiai formalizuojami. • Matematinio modeliavimo metodai • Objektų (vaizdų) atpažinimo metodai Informacija Enciklopedinė informacijos apibrėžtis: Informacija – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems (paaiškinimai, pranešimai). (lot. informatio – pranešimas) Tai susietos žinios, duomenys, sąvokos apie mus supančio pasaulio objektus ir reiškinius – tam tikras realaus pasaulio atspindys. Informacija – žinios Informacija apibrėžiama per žinias, tačiau informacija nėra visiškai tas pats, kas ir žinios: Žinios – tai idėjų, taisyklių, instinktų bei procedūrų kombinacija, kuriomis naudojantis atliekami atitinkami veiksmai bei priimami sprendimai.  Duomenys àß Informacija Duomenys – tai saugomi, bet nenaudojami požymiai, stebėjimai. Atsiradus galimybei ir poreikiui, duomenys panaudojami, siekiant sumažinti neapibrėžtumo apie ką nors laipsnį. Naudojami, prasmingi, susieti duomenys tampa informacija. Duomenys – informacija – žinios Žmonės žinias naudoja duomenims apdoroti ir versti į informaciją. Jie įvertina informaciją, priima sprendimus, atlieka veiksmus. Sprendimų ir veiksmų rezultatai didina žinias, kurios bus panaudotos vėliau (taip kaupiamas patyrimas): Mokslinė – techninė informacijos apibrėžtis Informacija – neapibrėžtumo priešybė. Chaoso, arba entropijos priešybė. Informacijos matas Informacija – pagrindinis informatikos resursas; vienas iš strateginių visuomenės resursų. Būtina vertinti ją kiekybiškai ir kokybiškai (pamatuoti). Problema: Informacijos prigimtis nemateriali. Dažnai žmonės nustato informacijos kokybę, kiekį ir vertę intuityviai, be tikslaus jos apibrėžimo: • „pilsto iš tuščio į kiaurą“ (informacijos nėra) • „sugedęs telefonas“ (informacija iškraipoma) Kiekvienas iš mūsų ją suvokia subjektyviai (šiek tiek skirtingai). Informaciją įvairiais aspektais nagrinėja: ◦ filosofija ◦ taikomoji lingvistika ◦ informacijos teorija ◦ … Informacija perduodama: ◦ žodine ir rašytine kalba ◦ vaizdais ◦ garsais ◦ lytėjimu ◦ skoniu ◦ ... Adekvatumas Svarbiausia informacijos savybė vartotojui – informacijos adekvatumas (atitikimas faktinei realybei), t.y. informacijos tikrumas. Adekvatumas gali būti susijęs su savalaikiškumu. Didėjant laikotarpiui tarp įvykio ir jį nusakančios informacijos gavimo mažėja informacijos tikrumas („matau kaip šiandien“). Informacijos adekvatumo aspektai: 1. Sintaksinis adekvatumas: • Nagrinėjamos struktūrinės informacijos savybės (forma, išoriniai požymiai): ◦ nešėjo tipas ◦ pateikimo, kodavimo būdas (vaizdas, garsas) ◦ perdavimo, apdorojimo greitis, patikimumas, tikslumas • Turinys (prasmė) nenagrinėjamas 2. Semantinis (prasminis) adekvatumas - Vertinamas prasminis informacijos turinys, prasminiai informacijos ryšiai. Čia formuojamos sąvokos. Atspindi objekto informacinio vaizdo atitikimo realiam objektui laipsnį. 3. Pragmatinis (vartotojiškas) adekvatumas: • Atspindi informacijos ir vartotojo ryšį, atitikimą valdymo tikslams. Vertinama informacijos vertė, jos panaudojimo nauda vartotojui priimant tam tikrus sprendimus siekiant norimo tikslo. Netiesiogiai vertinama pagal rezultatus, gautus panaudojus informaciją. • Vienas iš pirmųjų naudojo V. Pletas, tyrinėdamas strateginės žvalgybos informaciją. Informacijos matai Trys kokybinės formos – trys matai. Matuojant informaciją, naudojami 2 pagrindiniai dydžiai: ▪ informacijos kiekis I ▪ duomenų apimtis Vd Sintaksinis informacijos matas Duomenų kiekis Vd matuojamas skilčių kiekiu pranešime. Priklausomai nuo ®skaičiavimo sistemos, skiltis turi skirtingą svorį, atitinkamai keičiasi mato vienetas. Duomenų kiekio matai Skaičiavimo sistemos pagrindas Vienetas 2 bitas 10 ditas e = 2,7… natas Bet koks informacijos gavimas sumažina sistemos neapibrėžtumo laipsnį: Iβ(α) = H(α) - Hβ(α) α – vartotojo turimos pradinės žinios apie sistemą H(α) – sistemos neapibrėžtumas (nežinojimas) β – vartotojo gautas informacinis pranešimas Iβ(α) – vartotojo gauta papildoma informacija Hβ(α) – sistemos neapibrėžtumas, gavus informacijos Jei neapibrėžtumas tapo 0, tai Iβ(α) = H(α) T.y. sistemos entropiją galima vertinti kaip trūkstamos informacijos kiekį. Entropijai skaičiuoti šiluminėje fizikoje naudojama Šenono (C. Shannon) formulė: čia N – sistemos galimų būsenų skaičius, Pi – tikimybė, kad sistema yra i būsenoje. Tarkime, kad visų būsenų tikimybė vienoda: Pi = 1/N, tada H(α) = log2(N) Entropija yra 1, jei galimų sistemos būsenų yra 2. Dvejetainė sistema patogi elektronikoje: • elektroninis raktas saugo 1 bitą informacijos (2 padėtys – įjungta, išjungta) • magnetinės medžiagos plotelis, įmagnetinamas teigiamu ar neigiamu poliariškumu, saugo 1 bitą Entropija, informacijos matas ir pati informacija yra statistinio pobūdžio. Duomenų perdavimo modelis • Informacijai, kad dega viena iš trijų šviesoforo spalvų, perduoti 1 bito maža • 2 bitai – jau keturioms būsenoms (šviesoforui tiek lyg ir nereikia) Pertekliniai duomenys: • lyginumo bitai, asmens kodo kontrolinis skaitmuo • dėl trikdžių ir informacijos specifikos (konkreti kalba) 100% kodavimo efektyvumas nepraktikuojamas. Duomenų suspaudimo programos naudojasi kodo statistinėmis savybėmis ir perrašo efektyvesniu kodu (naudojama tik archyvavimui!). Pranešimo informacijos lakoniškumo koeficientas Y = I/Vd; 0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!