Šiuolaikiniame pasaulyje žinios tampa neatsiejamu gyvenimo pagrindu. Vis didesnę nacionalinio produkto dalį sukuria žmonės, kurių veikla yra susijusi su informacijos technologijų kūrimu, taikymu ir platinimu1.
XXI amžiuje žmonija susiduria su informacine revoliucija. Ši revoliucija reiškiasi visuomeniniame gyvenime, naujomis technologijomis, naujais informacijos ir komunikacijos tinklais. Nyksta geografiniai atstumai, politinės sienos.
Pradedant nagrinėti temą „Informacinės visuomenės raidos teorijos“, svarbu pristatyti informacinę visuomenę ir jos dalyvavimą socialinėje, politinėje, mokslo srityje.
Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi bei besimokanti visuomenė, kurios nariai gali, geba ir nori visose savo veiklos srityse dirbti šiuolaikinių informacinių technologijų aplinkoje, moka naudotis šalies bei pasaulio informacijos resursais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą. Ši naujoji visuomenė – tai taip pat žinių visuomenė, kurioje ypatingą vaidmenį atlieka informacija. Ji laisvai ir intensyviai naudoja informacinius išteklius, pasitelkdama naujausiomis technologijomis.
Informacinė visuomenės bruožai apima2:
• informacijos technologijų vystymąsi;
• informacijos kaupimą;
• didėjančią intelektinę gamybą, protinio darbo plėtojimą;
• informacinį raštingumą, kad visi žmonės galėtų naudotis visuotiniu priėjimu prie informacijos ir komunikacijos technologijų.
Svarbiausias naujosios visuomenės uždavinys – žinių kaupimas, jų panaudojimas ir perdavimas (komunikacija).
Darbo tikslas: išanalizuoti informacinės visuomenės raidos teorijas – kur pasireiškia informacinė visuomenė, kokiu būdu tai daro ir kokios yra naujos visuomenės pasekmės.
Darbo uždaviniai:
1. išaiškinti priežastis, kurios lėmė informacinės visuomenės atsiradimą;
2. apibūdinti informacinės visuomenės sampratą;
3. išstudijuoti žmonių grupių nelygių galimybių problemą;
4. atkreipti dėmesį į informacinės visuomenės teorijas bei teoretikus.
1. INFORMACINĖS VISUOMENĖS ATSIRADIMO PRIEŽASTYS
Informacinės visuomenės procesas pasireiškė 1960 metais Japonijoje, kai pirmą kartą buvo paminėtos informatizacijos ir informacinės visuomenės sąvoka. Europos kultūrą informacinės visuomenės idėjos pasiekė truputėlį vėliau.
Gyvename laikotarpyje, kai svarbiausia yra ne darbas, kapitalas ar gamtiniai ištekliai, o informacija, žinios ir technologijos. Tokių pasikeitimų eigai įtakos turėjo keletas labai svarbių veiksnių, – globalizacija, ekonomika, politika, švietimas bei naujosios technologijos, – kurių dėka atsirado modernioji visuomenė, šiuo metu dar vadinama – informacinė arba žinių visuomenė.
1.1. Informacinės visuomenės samprata
Terminu „informacinė visuomenė“ pažymima informacijos ir informacijos technologijų bei telekomunikacijų...
Šį darbą sudaro 5523 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!