Informacijos vadybos lygmenys

 Referatas Informacijos vadybos lygmeny Informacijos vadybos lygmenys Pirmasis lygmuo: Pripažinimas Pirmasis lygmuo apima pakankamai siaurą ir paprastą, tačiau svarbų įvairių įrašų registracijos poreikį organizacijoje bei duomenų egzistavimo pripažinimą. Kadangi ši sritis yra labiausiai susijusi su duomenų kaupimu, ji buvo viena pirmųjų automatizuotų, vos tik pasirodė kompiuteriai, nes prieš tai nebuvo galimybės šio proceso patobulinti. Tai buvo daug darbo jėgos ir įgūdžių bei laiko sąnaudų reikalaujantis darbas, kuris nebuvo pigus. Svarbiausi tokie procesai organizacijose yra apskaita ar atlyginimų suvestinės, kurių duomenys yra įstatymiškai reikalingi. Dažnai kompiuteris buvo paprasta priemonė leidusi sumažinti išlaidas ir šiek tiek padindinti pelną, dėl sutaupyto laiko ir darbo sąnaudų. Nors automatizacija prasidėjo 6 dešimtmetyje, daugelis organizacijų tebėra pirmoje informacijos vadybos stadijoje. Taip pat galima įtarti, kad daugelis organizacijų tebeturi esmines neautomatizuotų operacijų dalis, kurios niekad nepasistūmėjo už šios stadijos ribų. Mažos ir vidutinės organizacijos yra linkę tebebūti pirmame lygmenyje, kur duomenys tik pripažįstami, o nenaudojami. Tai visiškai nestebina, nes jos paprastai neturi techninės patirties ir plačios vadybinės kompetencijos. Tarkim yra užfiksuojamas įvykis, bet su duomenimis nieko nedaroma. Tai iš esmes vis dar duomenų apdorojimo procesas, kur naudinga informacija nėra išgryninama ir panaudojama. Visas varginantis duomenų rinkimo ir fiksavimo procesas yra matomas kaip būtinas blogis, o alternatyvūs būdai laikantis nustatymų yra suvokiami dar blogiau, todėl iš esmės tėra paprasčiausias praeities įvykių komentavimas. Sunku suvokti, kodėl organizacijos nepasinaudoja esamomis galimybėmis patobulinti daug įgūdžių reikalaujančius procesus, tačiau taip organizacijos pakenkia pačios sau. [1] Antras Lygmuo: Mokėjimo naudoti skatinimas Sekantis žingsnis yra pristatyti ir efektyviai panaudoti komentuotinus duomenis, kurie gali būti panaudojami kasdieninio vadovavimo operacijoms organizacijoje. Vis dar linkstama prie to, jog tai retrospektyvu ir dažnai biurokratiška, duomenys vis dar nelaikomi vertingu šaltiniu, kuris gali padidinti pajamas, kaip ir kitos kapitalo sąnaudos. Ši spraga iš esmės atsiranda dėl nemokėjimo pasinaudoti tuo, kas jau yra ir nėra naudojama. Vadovai neįžvelgia perspektyvos duomenų apdorojime, siekiant efektyvaus ir naudingo darbo organizacijoje. Dėl to dažnai įvyksta daugybė nesusipratimų dėl pasikartojančio darbo, kuris jau padarytas kieno nors kito. Esant tvarkingai duomenų bazei ar sistemai, skirtingos organizacijos dalys gali matyti, kas jau yra ir ką galima padaryti. Dėl to organizacijos praranda nemažai pelno. Yra dalis organizacijų, kurios tikrai pasistūmėjo daug toliau už šio lygmens ribų po daugiau nei 30 metų informacinių technologijų. Truputėlį mažesnė dalis šio informacijos vadybos lygmens privalumus panaudoja labai efektyviai. Tačiau nematydamos pačių duomenų panaudojimo galimybių, didžiulė dalis organizacijų investuoja pinigus į informacines technologijas vien tik dėl pačių technologijos. [2] Trečias Lygmuo: Pridėtinė užsakovo vertė Trečiasis žingsnis yra labai svarbus, nes tai yra informacijos panaudojimas pridedant papildomą vertę produktui, paslaugai ar klientų ryšiams. Šiame lygmenyje yra pabrėžiamas atsisakymas mažinti kainas ir didėjantis produktyvumas, naudojant informaciją remti produkto pasiūlą. Iš esmės tai yra antrojo lygmens tąsa bet susijusi su klientais. Pavyzdžiui, kompiuterių priežiūros kompanija gali pasinaudoti savo skambučių analizėmis su savo klientais ir paprašyti, kad klientai informuotų apie savo pasirinkimą, kokią įrangą yra linkę pirkti. Panašiai aikštelių priežiūros ir kuro kortelių kompanijos teikia grįžtamąjį ryšį apie paslaugas ar kuro eikvojimą. Jie gali pasinaudodami grįžtamuoju ryšiu, atpažindami paslaugų vartotojus, kurie blogai ar netinkamai elgiasi su priemonėmis ir kuriems reikėtų specialių mokymų ar geresnių paaiškinimų. Šiame lygmenyje organizacijos taip pat turėtų perkelti operacinę sistemą į daug labiau aktyvų atraminį vaidmenį, kuris svarbus tiesioginiam bendravimui su klientais. Kompiuterizuotas produkcijos pasiūlymas yra labiau priskirtinas antram lygmeniui, bet tik tol kol pardavėjas nepateikia ir neperžiūri jo su klientu. Pavyzdžiui daugelis financinių paslaugų koncultantų tik del to ir naudojasi nešiojamaisiais kompiuteriais. [3] Kai organizacija siūlo techninį produktą ar paslaugą, tuomet pridėtinė vertė dažnai įgyja visai kitokią formą, kuri gali būti reiškiama kaip techninė priežiūra arba stebėjimas. Tai yra labiau žinojimo, kaip padaryti dalis, negu veikla paremta skaičiais. Tipinės organizacijos, kurios siūlo šį pridėtinės vertės tipą įskaičiuoja ir tuos parduodamus žemės ūkio chemikalus, kuriuos teikia vadovaudamiesi įprastiniu vartojimu, programinės įrangos kompanijos, kurios naudoja diskus, padedančius spręsti problemas, energetinės plastikų kompanijos, kurios pataria, kurie produktai yra tinkamiausi išskirtiniam vartotojo prašymui. [4] Taip judama nuo paprastos skaičiais paremtos informacijos prie žinių panaudojimo platesniam suvokimui. Ketvirtas lygmuo: Konkurencijos pranašumai Daugeliu aspektų visas informacijos panaudojimas yra skirtas konkurenciniam pranašumui užtikrinti, tačiau ketvirtasis lygmuo yra labiau koncentruotas į konkurencinio pranašumo įgijimą ir jo išlaikymą, o ne į jau esamos konkurencinės strategijos gerinimą informacijos pagalba. Michael`is Porter`is savo veikale „ Konkurencijos strategija“ indentifikavo tris esminius konkurencinius pranašumas: kainų mažinimas, diferenciacija ir dėmesio centras. Iš esmės čia linkstama prie žemiausių kainų tiekėjo savo pramonės šakoje, turinčio produktą su ypatingomis savybėmis arba užimančio ypatingą nišą rinkoje, o ne tiekėjo bandančio plačiai aprėpti ir produktą, ir pramonės šaką. Dėmesio centralizacijos atveju , būtina susiaurinti užmojus savo organizacijos viduje ir pasirinkti arba kainų mažinimą, arba diferenciacijos strategiją. Nors kainų mažinimas reikalauja nepaprasto ekonominio įžvalgumo ir šiuo metu nėra pati efektyviausia konkurencijos užtikrinimo taktika, nes visuomet atsiras tokių konkurentų, kurie sugebės pasiūlyti dar mažesnes kainas.[4] Norint, kad organizacija pasiektų ketvirtąjį lygį, reikia, kad verslo reikmėms būtų naudojama informacija ir efektyvi informacijos vadyba. Tai padėtų organizacijai įgyti ar ryškinti reikšmingus pranašumus prieš konkurentus, kas iš esmės padėtų užsitikrintų pastovią rinkos dalį. Penktasis lygmuo: Strateginis įžvalgumas Tolesnis svarbus postūmis yra informacinis strateginio įžvalgumo palaikymas ir nauja organizacijos forma. Šioje pakopoje organizacijos įvaizdis keičiasi iš pernelyg supaprastintos ir augančio tobulėjimo pozicijos į savo konkurencingumo padėtį. Vietoj to turimos naujos ir didelės idėjos, kurios bent kartą suveikę, sukurs viziją, kuri taps visiškai kitokia nei pradžioje. Žinoma, tai gali pareikalauti naujos informacinės sistemos, kuri padėtų palaikyti mąstymo pasikeitimą ir pereiti prie sekančio lygmens. [5] Siekiant Strateginio įžvalgumo svarbu atkreipti dėmesį į James`o Robertson`o siūlomus Tris organizacinius informacijos vadybos lygmenis, kurie naudojami vystant ir tobulinant informacijos vadybos strategiją organizacijos viduje, kuri užtikrina išorinį strateginį įžvalgumą. Taigi naudinga įvertinti informacijos poreikį šiose pakopose (Priedas nr. 1): • Bendrumas (tinkamas informacijos adresavimas vidiniame tinkle) • Komanda, darbo pasidalijimas, verslo nuostatos ir t.t.(savitikslė informacija, kuri gali būti naudinga net visos organizacijos mastu, reikalinga kasdieninėje veikloje) • Individualumas (individualios informacijos pareikis) Kiekvieno lygmens poreikiai turėtų būti patenkinti, jeigu tikimasi koordinuoto ir efektyvaus sprendimo, kuris tiktų ilgam periodui. Nesėkmingas nors vieno lygmens nukrypimas gali nuvesti subjektyvaus verslo atžvilgiu ar individo sprendimo keliu, kuris gali neatitikti įmones strategijos esmės.[6] Taigi naujoje organizacijos sistemoje turėtų būti tinkamas informacijos panaudojimas visuose organizaciniuose informacijos lygmenyse. Daugelis stambių reklamos agentūrų, formuodamos organizacijų produktyvumo ir konkurencingumo strategijas, strateginį ižvalgumą kuo puikiausiai taiko ir naudoja, bandydamos padėti organizacijos pasiekti šį lygį. Pirmiausia analizuojama esama informacija, išsiaiškinami vartotojų poreikiai, esama padėtis ir rinka, o po to formuojamas išskirtinis įmonės „brand`as“, kuris konkurencingoje rinkoje pasižymi visiškai išskirtinėmis savybėmis. Tiksliau savybėmis, kurios reikalingos vartotojui ir kurių neturi kitos organizacijos, o visa kita paliekama reklamos poveikiui. Ilgainiui kainų mažinimas tampa nebetikslingas ir gali atsitikti taip, kad prekė tampa unikalia ir didžiausia toje rinkos nišoje. Taip formuojamos ilgalaikės prekinio ženklo strategijos, kol produktas nors ir pasižymi savybėmis, kurias perima kitos organizacijos, tačiau vien jo vardas tampa patrauklesnis ir geidžiamesnis. Tada jo pridėtinė vertė tampa praktiškai maksimali. [7] Taigi Penktasis lygmuo pratęsia ketvirtąjį ir jį maksimaliai užbaigia, tuo pat metu naujos organizacinės sampratos lygmenys maksimaliai siekia panaudoti esamą informaciją ir individualiai kiekvienas jų įgyti reikiamą. Šeštasis lygmuo: Pasikeitimai Šeštasis lygmuo – tai daugiau nei verslo procesų performavimas kitu vardu ir jam būtinas penktasis lygmuo. Nei viena organizacija negali sėkmingai peršokti iš Ketvirtojo lygmens į Šeštajį, nepasiekusi Strateginio įžvalgumo lygmens. Tai gali reikšti organizacijos įtraukimą į visiškai naujas procesų sritis. Tai daugiau nei paprasčiausias esamų paslaugų ir produktų tiekimo pobūdžio pasikeitimas. Tai esminis verslo, jo organizacinės struktūros, bendradarbiavimo galimybių, produktų ir netgi rinkų peržiūrėjimas. Šis poreikis persiformuoti atsiranda dėl naujų koncepcijų, vartotojų ir rinkos pokyčių. Šie procesai lemia organizacijos plėtrą ir pokyčius, kurie įvyksta dėl sėkmingo informacijos ir žinių panaudojimo. [7] Septintasis lygmuo: Žinių tinklas Tai dižiuma dalimi spėjamoji stadija ir nė viena organizacija nėra taip toli pažengusi. Daug diskusijų kelia „virtualios korporacijos“ – verslas, kuris neegzistuoja tikrovėje (neturi apčiuopiamos koncepcijos) arba bent jau neturi pastovaus personalo. Viskas formuojama tik tuomet, kai imamasi konkrečių darbų, o kai darbas įvykdytas tuomet organizacija liaujasi egzistavusi. Tai labai panašu į projekto grupę organizacijoje tik platesne prasme. Tokios organizacijos ir kitos panašios struktūros tobulėja peržengus naujo aukso amžiaus ribas ir kuriant naujas galimybes ir būdus verslauti. Šiame lygmenyje kuo puikiausiai turėtų būti naudojama „darbuotojų“ ar „tarpininkų“, esančių bet kurioje pasaulio vietoje, informacijos ir žinių pasikeitimo ir sklaidos sistema, naudojama kuriant naudą savo klientams, kurie gali būti traktuojami kaip virtuali korporacija. [8] Žinių tinklas gali eiti daug toliau ir sujungti klientus bei tiekėjus. Tai gali būti kaip nesutapimas tarp vidinių organizacijos skyrių ir išorinių kūnų, kurie iš esmės neapčiuopiami. Taigi pats visuminis vaizdinys gali būti vertingas, kai produktas, paslauga ir informacijos srautas tiesiog „kybo kažkur ore“, todėl šiuo atveju jokių realių dalijimųsi į atskirus kūnus ir dalis negali būti. Tikrai abejotina ar kokia nors organizacija jau pasiekė Septintąjį lygmenį. Technologiniu pažiūriu tai visiškai įmanoma, tačiau organizacinė ir vadovavimo srtuktūros alsilieka labai toli už nugaros. Šis lygmuo tai naujojo amžiaus įšūkis, kuris reikalauja vystyti ilgalaikes strategijas, paremtas lakia vaizduote. Tačiau be aiškios verslo ir informacijos vadybos strategijos tai tiesiog neįmanoma. Ką galima pasiekti po Septintojo lygio, belieka tik spėlioti. Kai bent keletas ar viena organizacija pasieks šį lygį, tuomet tai bus įšūkis ateities kartų vadybininkams ir informacijos specialistams, kurie privalės dirbti kartu ir siekti naujų informacijos ir žinių panaudojimo, kuriant naujas organizacijos koncepcijas.[8] Bibliografinių nuorodų sąrašas 1. WILSON, Martin. The informatikon edge successful management using informatikon technology / Martin Wilson, London: Ritman:technology: 1997.XIV, p. 16-17 2. WILSON, Martin. The informatikon edge successful management using informatikon technology / Martin Wilson, London: Ritman:technology: 1997.XIV, p. 17-19 3. WILSON, Martin. The informatikon edge successful management using informatikon technology / Martin Wilson, London: Ritman:technology: 1997.XIV, p. 19 4. WILSON, Martin. The informatikon edge successful management using informatikon technology / Martin Wilson, London: Ritman:technology: 1997.XIV, p. 20 5. WILSON, Martin. The informatikon edge successful management using informatikon technology / Martin Wilson, London: Ritman:technology: 1997.XIV, p. 21 6. ROBERTSON, James. Three levels of information management [interaktyvus], [žiūrėta 2005 kovo 21 d.]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!