Informacijos menedžmentas: aksiomos ir teoremos

Šiuo metu jau galima kalbėti apie konceptualų IM pamatą, diskutuoti apie IM plėtotės kryptis ar bent aspektus. IM žymiai aktualesnis ten, kur labai išvystyta ekonomika, karinis kompleksas, ryškūs geopolitiniai interesai ir jų reprezentavimo formos. IM samprata ten orientuota į visų informacijos išteklių ir komunikacijos ryšių visumą ir jų organizavimą skirtingose srityse. IM tampa priemone, leidžiančia integruoti materialius, žmogiškuosius, technologinius, organizacinius, kultūrinius veiksnius, kūrybinius procesus, inovacijas ir kt. bei panaudoti jų visumą organizavimo efektyvumui didinti ir tuo įtvirtinti strategines pozicijas. IM suprantamas kaip universali vadybos priemonė. Galimi IM modeliai, skirti visuomenės valdymui, verslui, gamybai, komercijai, politikai, kultūrai, mokslui ir pan., net pačiai informacinei veiklai. IM tiesiogiai sietinas su v visuomenės informacinės infrastruktūros plėtote ir vadinamosios informacinės visuomenės kūrimo tendencijomis.
IM kaip organizavimo sociologija. IM aspektu bet koks socialinis organizavimas pirmiausiai reiškia vienokius ar kitokius žmonių ryšius. IM visada atskleidžia žmonių, daiktų ir laikmenų ryšius organizavimo procese. Jis apima ne tik formaliųjų pozicijų valdymą, kaip įprasta klasikiniame menedžmente, bet ir milžinišką sluoksnį po jomis slypinčių neformalių ryšių, kurių organizavimas lemia formaliosios vadybos turinį.
IM ir informacijos komunikacijos technologijų (IKT) lygiagretumas. IM neatsiejamas nuo IKT plėtotės ir vystomas jų pamatu. IM orientuotas į pačią informaciją ir jos valdymą.
IM lygmenys. IM modeliuojamas vertikaliu ir horizontaliu lygmenimis, kurie žymi IM kompetencijos hierarchiją ir ribas. Vertikaliu lygmeniu IM skirstomas į aukščiausios, vidurinės ir žemesniosios grandies menedžmentą, o horizontaliu - į mažų, vidutinių ir didelių organizacijų, teritorinių junginių, regioninių darinių, valstybės. Galima būtų dar išskirti profilius – vidinius (organizacinį, technologinį, ekonominį, finansų, personalo ir kt.) ir išorinius (viešųjų ryšių, marketingo, reklamos, įvaizdžio kūrimo ir kt.).
bibliografinės veiklos institucijos, archyvai, knygynai, muziejai, parodos, švietimo, konsultavimo ir kitos institucijos, kurias galima apibūdinti kaip specializuotas komunikacijos ir informacijos įstaigas.
IM žinių sistema. Dėl sparčios IM konceptų kaitos ir neapibrėžtumo galima kalbėti veikiau apie pagrindinius IM žinijos segmentus, nei apie visumą. IM pirmiausiai suprantamas kaip...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!