"Ilgesio tema literatūroje" ir "Meilės galia lietuvių literatūroje"

Poetas romantikas Adomas Mickevičius ilgesio temą savo kūryboje siejo su gimtojo krašto praradimu. Nors ir gimė Baltarusijos teritorijoje ir lenkų šeimoje, A. Mickevičius nuo pat vaikystės buvo mokytas mylėti Lietuvą ir savo tėvyne laikė būtent ją. Poeto jausnystėje, XIX a. Lietuvą pasiekė romantizmas, šalyje platinęs tautiškumo ir valstybės atgaivinimo idėjas. Prie šio žmonių mąstymo perversmo prisidėjo ir A. Mickevičius – dar studijuodamas Vilniaus universitete kartu su draugais jis įkūrė slaptą Filomatų draugiją, kuri puoselėjo tuometinėje Carinės Rusijos okupuotoje valstybėje nepriimtinas vertybes. Už šią veiklą rašytojas buvo ištremtas į Rusiją, o jo klajonės Kryme įkvėpė „Krymo sonetus“. Pirmasis rinkinio sonetas „Akermano stepės“ vaizduoja autobiografiniais motyvais paremtą lyrinio subjekto tremtį ir gimtinės ilgesį. Soneto žmogus klajoja „sauso okeano“ stepėse, kurios sudaro nesibaigiančios erdvės iliuziją. Vežimas – jo transporto priemonė – sulyginamas su valtimi. Lyrinis subjektas pasiklydęs, vienišas, o tirštėjanti tamsa naudojama kaip nežinomybės metafora. Šioje kelionėje lyrinis subjektas ieško orientyrų, kurie galėtų parodyti jam kelią tiek lokacine, tiek dvasine prasme: „Žvelgiu į dangų, ieškau žvaigždžių, mūs vedėjų“. Ilgesys atsiskleidžia soneto žmogui esant vienatvę simbolizuojančioje tyloje. Joje jis bando išgirsti garsus iš gimtosios Lietuvos („girdėt kaip gervės traukia“), tačiau viską nutraukia nepasiekiamybė ir situacijos realumas („nė sakalo akis jų ten neįžiūrėtų“). Šioje soneto strofoje pasireiškia dažnas romantizmo bruožas: lyrinis subjektas atsakymų ieško ne vien aplinkoje, bet ir savo jausmuose. Su Lietuvos ilgesiu sietini ir gamtos bei tautosakos motyvai: žiogas, sakralūs gamtos garsai (panašūs į romantiko Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ aprašymus), žaltys. Lyrinis subjektas su viltimi tikisi išgirsti „balsus iš Lietuvos“, tačiau supratęs, kad tyloje nieko nėra, liūdnas taria: „Važiuokim, niekas nešaukia.“ Visame sonete tvyro vienatvės ir vilties nuotaika, kurią kūrinio kalba išreiškia reikšmingais kalbos nutęsimais ir metaforomis. Tuo pat metu romantinis stilius atskleidžia iki dabar aktualų nuo savo gimtinės atskirto žmogaus dvasinės kultūros modelį. Taigi, A. Mickevičius sonete atvaizdavo iš savo tėvynės ištremto...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!