Įgūdžių formavimas

Įgūdžio sąvoka. Įgūdžio formavimosi dėsningumai, etapai. Įgūdžių rūšys, sąveika, būtinos formavimosi sąlygos.
Įgūdžio sąvoka. Mokėjimo ir įgūdžio sąvokos atspindi skirtingus to paties veiksmo lygmenis. Psichologijoje siaurąja prasme mokėjimu vadinama mažiausiai išmokto veiksmo lygmuo. Elementarus mokėjimas — tai veiksmas, kaip žinojimo arba pamėgdžiojimo padarinys. Meistriškas mokėjimas atsiranda jau suformavus įgūdžius ir turint pakankamai žinių. Įgūdis — tai sąmoningai atliekamo veiksmo automatizuoti komponentai. Automatizuoti veiksmai yra tie, kurių mes sąmoningai nekontroliuojame. (Butkienė, Kepalaitė, 1996). Kiti autoriai siūlo kita įgūdžio apibrėžimą. Įgūdis — tai labai greitai išmoktas veiksmas, kurio elementų nereikia sąmoningai reguliuoti ir kontroliuoti. (Psichologijos žodynas, 19993). Kaip matom apibrėžimai yra labai panašūs. Veiksmas, virtęs įgūdžiu, išlaisvina sąmonę svarbesniems darbams, o tai labai svarbu. (Butkienė, Kepalaitė, 1996).
Įgūdžio formavimosi dėsningumai. Kiekvienas iš mūsų yra stebėjęs, kaip veiksmas tampa įgūdžių. Kartu kinta ir žmogaus psichika. Formuojantis įgūdžiui, pastebimi įvairūs pasikeitimai.
• Keičiasi veiksmo atlikimo būdas. Išnyksta nereikalingi judesiai ir kitokie veiksmai, kai kurie veiksmai, anksčiau atliekami atskirai, susilieja į vieningą aktą. Pamažu veiksmas pasidaro vientisas, todėl greičiau atliekamas.
• Pakinta veiksmo kontrolė. Regimąją kontrolę pakeičia sensomotorinė: lietimas ir judesiai tarsi pasako, ar teisingai padaryta. Atsiranda jutiminės sintezės ir kontrolės orientyrai. Pavyzdžiui, vairuotojas „iš akies“ išmoksta nustatyti atstumą ir jaučia kitos mašinos greitį, pagal motoro ūžimą gali pasakyti mašinos apkrovimą. Sąmoninga (apmąstymų) kontrolė tampa intuityvi (atsirandi teisinga nuojauta).
• Pakinta pagrindiniai veiksmo reguliavimo būdai. Iš pradžių dėmesį besimokantysis nukreipdavo į veiksmo atlikimo sąlygas, taisykles ir rezultatus. Kai veiksmas tampa vientisas, sąmonė kontroliuoja tik tai, ar rezultatai atitinka tikslą. Veiksmas reguliuojamas tikslingiau ir prasmingiau.(Butkienė, Kepalaite, 1996).
1. Orientacinis etapas — tai susipažinimas su veiksmu ir orientacinis veiksmo atlikimo įsisąmoninimas. Šiame etape svarbiausia gerai išsiaiškinti tris būtinas veiksmo atlikimo sąlygas ir įsisąmoninti visas taisykles, kaip atlikti veiksmą. Kol tai vaikai nepadarys, tol bus tikimybė, kad suklys mokydamasis šio veiksmo. Taip pat svarbu, kad vaikas, prieš pradėdamas mokytis, norėtų veiksmą išmokti ir suprasti...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!