Asmenybės formavimasis

TURINYS ĮVADAS 1. ĮGIMTI PRADAI__________________________________4 1.1. Bendroji pažiūra į asmenybę________________________________________4 1.2. Humanistinės psichologijos pažiūros į asmenybę ir jos ugdymas___________4 1.3. Intelektas ir bendrieji protiniai sugebėjimai____________________________5 1.4. Paveldėjimo ir aplinkos įtaka intelektui_______________________________5 2. SOCIALINĖ APLINKA____________________________6 2.1. Socialinis mokymas________________________________________________7 2.2. Tėvų įtaka________________________________________________________7 2.3. Dorinio asmenybės ugdymo šeimoje___________________________________7 2.4. Kultūros įstaigų įtaka_______________________________________________8 2.5. Žiniasklaidos įtaka_________________________________________________8 2.6. Bendraamžių įtaka_________________________________________________9 2.7. Bažnyčios įtaka____________________________________________________9 3. UGDYMAS KAIP UGDYTOJO IR UGDYTINIO PEDAGOGINĖ SĄVEIKA ____________________________9 3.1. Dalinės ugdytinio veiklą apimančios ugdymo sąvokos____________________10 3.2. Dalinės ugdytojo veiklą apimančios ugdymo sąvokos_____________________10 3.3. Ikimokyklinis ugdymas ir jo reikšmė žmogaus socializavimui______________10 3.4. Mokykla kaip žmogaus socializavimo institucija_________________________11 3.5. Demokratinė mokykla privalo sudaryti visiems mokiniams vienodas galimybes____12 IŠVADOS___________________________________________13 LITERATŪRA_______________________________________14 ĮVADAS Šio darbo objektas yra žmogus, o tiksliau, besiformuojantis asmuo, darbe bus išnagrinėti veiksniai, turintys įtakos šiam formavimuisi ir detaliau aptarta, kokią konkrečiai įtaką besiformuojančiai asmenybei turi jos įgimti pradai, socialinė aplinka ir ugdymas, taip pat bus nustatyta, kaip turi būti auklėjamas ir lavinamas vaikas, kad susiformuotų išsilavinusi, protinga asmenybė, turinti savo nuomonę ir suprantanti, kas yra moralinės vertybės. Asmenybės formavimasis yra ilgas ir sudėtingas procesas. Dėsningas, negrįžtamas ir kryptingas kitimo procesas. Ugdymas, turėtų būti suprantamas kaip asmenybę kuriantis žmonių bendravimas, sąveikaujant su aplinka bei žmonijos kultūros vertybėmis ugdymas – kryptingas, permanentinis, t.y. trunkantis visą žmogaus gyvenimą, procesas. Taip pat ir pastangos adaptuotis į supančių žmonių bendriją. Adaptavimas reiškiasi tuo, kad žmogus, gyvendamas grupėje, visuomenėje, įsisavina grupės, visuomenės patirtį, papročius, kalbą ir kt., t.y. perima žmonijos sukurtą kultūrą ir tampa pilnavertis tos visuomenės narys. ĮGIMTI PRADAI 1.1. Bendroji pažiūra į asmenybę „Mes, suaugę ir vaikai, esame žmonės – labai sudėtingos būtybės, apibūdinamos individo, asmens ir asmenybės sąvokomis. Individas – atskira būtybė, atskirta nuo kitų būtybių laiko ir erdvės atžvilgiu, iš kurių išsiskirianti kokybinėmis striktūros ir elgesio ypatybėmis. Tai savitas įgimtų ir įgytų savybių derinys. Protingas individas – asmuo, metafiziniu požiūriu – žmogiškosios būtybės pagrindas, visų galių nešėjas. Asmuo junta, galvoja, išgyvena, turi kūną, protą valią ir jausmus, tačiau nesutampa nei su savo kūnu, nei su jausmais. Asmuo visada tapatus sau. Asmenybė (persona) – asmens ypatybės, kurias jis įgyja gyvendamas, pastovi jų sistema, nusakanti asmens vietą žmonių bendrijoje. Asmuo tampa asmenybe, kai jis aktyviai veikia ir reiškiasi kaip visybė, jungianti aplinkos pažinimą su išgyvenimais. Asmenybei būdinga aktyvumas (pastangos veikti plačiau, negu to reikalauja situacija ir veikiančiojo padėtis), kryptingumas (pastovi vyraujančių poreikių, tikslų, motyvų, mokymų, interesų, problemų ir įsitikinimų sistema), giluminiai prasminiai procesai, per kuriuos išsikristalizuoja žmogaus sąmoningas santykis su tikrove ir kt. Asmenybės tapsmo galimybės – tai asmenybės tapsmo potenciniai pradmenys: fizinė sveikata. Psichiniai procesai ir psichinės savybės“ (G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996). Ką tik gimęs vaikas dar yra individas, bet raidos metu, įgydamas naujų žinių, patirties, pažindamas aplinką, savo jausmus ir randant savo vietą visuomenėje, jis pamažu tampa asmeniu, o vėliau ir asmenybe. Asmenybė tai yra žmogus ir jo santykis su tikrove (kitais žmonėmis, daiktais ir visa gamta). Šis santykis tai žmogaus veikla, požiūriai. Santykis su tikrove priklauso nuo asmenybės požiūrio į tikrovę, jos reiškinius, jų supratimo ir vertinimo. Per asmenybės veiklą pasireiškia santykis su tikrove, o pati veikla priklauso nuo asmenybės sugebėjimų. Taip pat ir socialinė aplinka turi didelę įtaką asmenybės santykiui su tikrove. 1.2. Humanistinės psichologijos pažiūros į asmenybę ir jos ugdymas Humanistinė psichologija atsirado apie 1960 m. Kaip individualaus psichologų ir psichoterapeutų darbo su tūkstančiais suaugusiųjų ir vaikų, mokymo mokyklose patirties apibendrinimas. Jos kūrėjai (Maslow A.1954, Rogers C., 1967, 1968; Combs A. 1967; ir kt.) atsisakė asmenybės psichoanalizinio biologinių instinktų ir vidinių konfliktų iškėlimo. Jie nepritarė fragmentiškos elgesio psichologijos pažiūromis į asmenybę ir žmogaus tyrimus vien gamtos mokslų būdais, bet vertino dvasinę žmogaus prigimtį ir bendražmogiškąsias vertybes. A. Maslow nuomone, kiekvienas asmuo turi savo vidinę prigimtį, kuri yra suformuota patyrimo, nesąmoningų minčių ir jausmų, bet nėra šių jėgų valdoma. 4 C.Rogerso darbai padeda suprasti, kad aukščiausiosios žmonijos dvasinės vertybės slypi žmonių prigimtyje. Vaikas, augantis lygiateisiško pagarbaus bendravimo aplinkoje, supamas besąlygiškos meilės, gali įgyvendinti svarbiausius dvasinius poreikius. Tokie visi suaugę žmonės savo gyvenime remiasi tik meile, tikėjimu ir pasitikėjimu, teisingumu ir sąžiningumu. Ir atvirkščiai, žmonių išaugusių autokratiško, hierarchizuoto bendravimo aplinkoje, neturėjusių galimybės įgyvendinti svarbiausius savo poreikius, vertybės skirtingos. (G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996). Ši psichologijos kryptis teigia, kad asmeniui būdingas pastovus tapsmas (tapimas asmenybe), kad asmuo yra aktyvus, autonomiškas, linkęs sąmoningai pasirinkti, galintis prisitaikyti prie įvairių aplinkybių ir yra „nuolat tampantis“. Taip pat humanistų nuomone, socialinė aplinka, o konkrečiau šeima daro didžiausią įtaką besiformuojančio žmogaus tolimesniam gyvenimui, jo pasitikėjimui kitais žmonėmis ir savimi. 1.3. Intelektas ir bendrieji protiniai sugebėjimai Lotyniškai intellectus (gr. „nus“) – „pažinimas, supratimas, protas“. (G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996). Žmogaus intelektu vadinamas jo sumanumas, protingumas, sugebėjimas spręsti problemas, greitai perprasti dalykus, pasimokyti iš patirties. Dėl intelekto skirtumų dėl mokinių, vieniems mokytis sekasi lengviau negu kitiems. Intelektas, kaip ir temperamentas yra įgimtas. 1.4. Paveldėjimo ir aplinkos įtaka intelektui „Bet kokią žmogaus savybę lemia du veiksniai: paveldėjimas (prigimtis) ir aplinka (ugdymas) Abu yra būtini žmogaus vystymuisi. Be paveldėjimo veiksnių nei maistas,nei auklėjimas, nei kiti aplinkos veiksniai nenulems žmogaus normalaus vystymosi. Ir be tinkamos aplinkos paveldėjimo veiksniai bus bejėgiai. Nors paveldėjimas, ir aplinka yra labai svarbūs mūsų vystymuisi, kyla klausimas, kiek reikšmingi vieno ir kito skirtumai, pokyčiai, kiek kuris pokytis lemia kokią nors savybę, tos savybės skirtumas. Kai paveldėjimo veiksniai vienodi (pvz., homozigotinių dvynių), visus intelekto skirtumus nulemia aplinkos veiksniai. Jei visiškai nesiskirtų aplinkos veiksniai (bet taip nėra net identiškų dvynių, augančių toje pačioje šeimoje, atveju), visus intelekto skirtumus lemtų paveldėjimo veiksniai. Paprastai skiriasi tiek paveldėjimas, tiek aplinka, todėl sunku atskirti jų įtaką. Dėl to sunku pasakyti, ar jų rezultatai (IQ) panašūs todėl, kad tie patys genai, ar todėl, kad vienoda aplinka“. (N. L. Gage, D. C. Berliner) Žmogus gimsta su atitinkamais paveldėtais ir įgimtais pradmenimis, kurie lemia jo vystymąsi ir ugdymą. Iš tėvų paveldimi morfologiniai (kūno forma, akių, plaukų spalva), fiziologiniai (pavyzdžiui, medžiagų apykaitos specifika), biopsichiniai (organizme vykstančių cheminių reakcijų eiga ir seka) bei ontogenezės (vaisiaus vystymosi trukmė) 5 ypatumai. Įgimtais pradmenimis laikytini, pavyzdžiui, instinktai. Kaip pabrėžė žymus XX a. Pirmosios pusės vaiko psichologijos tyrėjas A.Gasellis, brendimas turi didesnę įtaką žmogaus raidai nei ugdymas šeimoje ir kultūros įtaka. Gesellio nuomone, kaitalioja, palaiko raidos procesus, bet jų neveikia. Priešingą nuomonę turėjo J. B. Watsonas. Juo nuomone, būtų gana sunku, beveik neįmanoma įrodyt, nuo ko labiau priklauso raidos pokyčiai – nuo brendimo ar išmokimo, nes kiekvieno individo raidą lemia daugybė veiksnių. Sunku rasti bendrą sprendimą dėl brendimo ir mokymosi svarbos, nes abu sąlygoja raidos pasikeitimus. Individualūs žmonių skirtumai dar labiau komplikuoja šią problemą, nes asmens pasiekimus gali lemti genetiniai veiksniai. SOCIALINĖ APLINKA Vaikystėje vaiką supančio pasaulio ribos pastoviai plečiasi. Iš pradžių vaikas gyvena namie su šeimos nariais, bet vėliau jo patirtis didėja. Kiekvieną dieną vaikas sutinka nepažįstamus suaugusius žmones, kitus vaikus, pamato daugybę anksčiau nematytų daiktų, atsiduria neįprastose situacijose ir naujoje aplinkoje, kurią galima tyrinėti ir daug įdomaus pamatyti. Vaikui mokantis džiaugtis kitais ir toleruoti jų elgesį, jo sąveiką ir ryšiai su bendraamžiais tampa vis sudėtingesni. Patyrimas, įgytas žaidžiant kartu su kitais vaikais ar darželio draugais, padeda įgyti daug naujų įgūdžių. Dėl tokios patirties vaikas išmoksta bendrauti su kitais ir veikti nepriklausomai nuo jų, taip vaikas tampa 2.1. Socialinis mokymas „Socializacijos procese vaikas perima žinias apie visuomenę, visuomeninius santykius, socialinio elgesio normas ir taisykles. Mokslo įrodyta, kad vaikas iki 5 metų įsisavina didelį kiekį žinių, kurias tolimesniame savo gyvenime tobulina ir koreguoja. Jei sveikoje šeimoje gimsta fiziškai ir psichiškai sveikas vaikas, tuomet jo socialinis, fizinis ir psichinis vystymasis vyksta pagal visiems žinomas normas (jis šliaužioja, sėdi, vaikšto, bėgioja, pradeda kalbėti, žaidžia...)

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!