H. Radausko eilėraščiai

Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos
Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.
1. Pasakykite pagrindinį eilėraščio „įvykį“. Kur jis nusakytas?
Pagrindinis eilėraščio „įvykis“ – poezijos („dainos“) gimimas.
2. Kas yra eilėraščio žmogus?
Eilėraščio žmogus yra lyrinis „aš“. Jis paneigia poezijos visuomeniškumą, patriotizmą, atsisako praktiko ir pranašo vaidmens: „Aš nestatu namų, aš nevedu tautos.“ Tačiau eilėraščio žmogus jaučia artimą gamtai, grožiui, menui.
3. Kas yra pasigirstančios melodijos „autorius“, ką į savo veiklą jis įtraukia?
Pasigirstančios melodijos „autorius“ yra pats eilėraščio žmogus, poetas. Tačiau ne tik jis dalyvauja kūrybos gimime: dainą, melodiją atneša „dangiškas vėjas“, neregėti pasauliai, skaidrus spindulys iš žvaigždėtų skliautų.
4. Koks yra lyrinio subjekto santykis su šia melodija? Kaip jis kinta? Koks kūrybos ypatumas pabrėžiamas metafora „užrašau smėly“?
Eilėraščio pirmose eilutėse atmetamas požiūris, jog menas, poezija turi skatinti žmones veikti, kažko siekti, kovoti. Atvirkščiai: iškeliama estetinė poezijos vertė – kūryba turi teikti estetinį pasigėrėjimą, ramybę, skatinti įsiklausyti į save ir aplinką.
Metafora „užrašau smėly“ pabrėžiamas artimas santykis su kūryba, kurią įkvepia gamta.
5. Kokį archetipinį vaizdinį primena akacija? Nusakykite akacijos žiedų ir poezijos panašumą. Interpretuokite lyrinio subjekto sėdėjimo vietos prasmę.
Balta akacija – tai gyvybės medžio vaizdinys, pasaulio modelis.
Kūrėjas taip pat žmogus, priklausantis žemiškajai sferai, „sėdi po šakom akacijos baltos“, ir užrašo tai, ką jam tyliai kužda vėjas, ką čiulba paukščiai. Šis įsiklausymas atitolina poetą nuo kasdieniškos buities. Kūrybos valanda – dainos gimimas – sutelkia į buvimą po medžiu: „po šakom akacijos baltos“. Balta akacija, baltasis medis yra žydintis. Kūrybos valanda yra dvasios žydėjimas, o medžio žydėjimas yra jos atitikmuo.
6. Pagrįskite teiginį, kad kūryba pakeičia ir kuriantį žmogų, ir aplinkinį pasaulį.
....
Kūrybinio įkvėpimo metu pasaulis atsiveria kaip naujas grožio stebuklas, kuriame susilieja tikrovės ir meno galimybės. Pasaulis susipina kosmoso stichijomis ir muzikos melodijomis: „Ir ūžia debesys nežemiškos spalvos / Virš tos dainuojančios ir grojančios kalvos.“ Gimus poezijai pasaulis prisipildo dinamikos, tampa svarbi harmonija – grojama ir dainuojama kartu su vėju, paukščiu, medžiu baltuoju,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!