H. Radausko eilėraščio „Stebuklas“ teksto analizė ir interpretacija

H. Radauskas – žymus XX amžiaus egzodo poetas, vienas iš nedaugelio tų, kurių kūryboje, priešingai, nei to meto kūrėjų, pavyzdžiui, Maironio, A. Baranausko, S. Neries, nėra aprašoma Lietuva, jos gražūs laukai, platūs miškai, žydri debesys. Poeto eilėse galima aptikti įvairių literatūrinių srovių bruožų, taip pat įvaizdžių, atkeliavusių iš mitologijos, graikų ar romėnų istorijos. Kartais H. Radauskas pamiršta ironiją bei kraupius siurrealistinius vaizdus ir aprašo gamtą, jos grožį. Būtent toks ir yra eilėraštis „Stebuklas“.
Eilėraštyje rašoma apie alyvą, stulbinantį jos grožį ir poveikį aplinkai. Ji yra hiperbolizuojama, nes atskleidžiama perdėta aplinkos reakcija, nemokėjimas, o gal negalėjimas susitaikyti su augalo nuostabumu: „Verkia praeivis, / Ir skersgatviui užima žadą“. Pirmojoje strofoje minima pasenusi tvora, kurią pralaužia alyvos. Galbūt taip metaforiškai kalbama apie permainas, apie teigiamų dalykų, naujovių įvedimą, stereotipų laužymą, nes pasenusi tvora simbolizuoja įsisenėjusius dalykus, praeitį, taip kontrastuodama su alyva, simbolizuojančią grožį, dabartį, naujus dalykus. Tačiau antrojoje ir trečiojoje strofoje permainų tema nėra plėtojama, toliau rašoma tik apie alyvos grožį ir įspūdingumą, kurį padeda atskleisti minima balta augalo spalva, pabrėžianti tyrumą, skaistumą, sakrališkumą. Susidaro nuomonė, jog eilute „jos žemę apakusią vedą į rojų“ norėta pasakyti, kad grožis išgelbės pasaulį. Rojus siaurąja prasme reiškia pomirtinį gyvenimą, tačiau plačiąja jis gali reikšti puikų gyvenimą žemėje, kupiną grožio, džiaugsmo, kitų teigiamų emocijų. Tad alyvų grožis yra perdėtai išaukštinamas, taip iškeliant jį į vertybių sąrašo pradžią.
Eilėraščio erdvė yra besikeičianti, nepastovi. Iš pradžių tai yra sodas, vėliau – dangus virš sodo, tad keliaujama vertikaliai. Antrojoje strofoje minimas praeivis ir skersgatvis, kurie jau yra ne gamtos, o miesto elementai, todėl nusikeliama į gamtai priešingą erdvę, kurioje alyvos šakelei turėtų būti nesaugu, nes tai ne jos pasaulis – tai svetima, nesaugi, kitokia erdvė. Tačiau taip nėra, nes miesto erdvė, kuri yra personifikuojama: „skersgatviui užima kvapą“, teigiamai priima alyvą, ji apakinta jos grožiu. Trečiojoje strofoje erdvė nėra apibrėžta, tačiau iš žodžių...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!