H. Radausko eilėraščio „Stebuklas“ analizė ir interpretacija

„Vykstanti“ H. Radausko poezija paklojo pamatus moderniosios literatūros atsiradimui Lietuvoje. XX a. rašytojo skelbiama ideologija neigė nusistovėjusius kūrimo proceso principus, o šią asmenybę reprezentuojanti frazė „Pasauliu netikiu, o Pasaka tikiu“ įgijo manifestinę reikšmę ir skelbė prasidėjusį lietuvių poezijos modernėjimą. Viena iš propaguojamų naujovių – tikrovės transformavimo, pasakiškumo principas – atsispindi poeto eilėraštyje „Stebuklas“ (iš rink. „Strėlė danguje“, 1950 m.). Gamta sukūrė stebuklą, kuris vienija priešingas erdves, teigia džiaugsmą ir pasigėrėjimą liudininkams.
Eilėraštyje vystoma estetinio pasigėrėjimo tema, kalbama apie gamtos grožį, kurį kuria krentantys alyvų žiedlapiai. Šį reiškinį poetas vadina stebuklu ir idealizuodamas suteikia jam antgamtinį atspalvį. Eilėraščio idėja kalba apie tai, kad gyvenimas yra gražus, mokant džiaugtis mažais stebuklais ir estetinėmis vertybėmis. Be jų, neverta pamiršti ir etinių: novatoriškumo, ryžto, tikslo siekimo, mažų džiaugsmų. Iš jų ir paskutinės eilėraščio eilutės kyla probleminiai klausimai, pavyzdžiui: kodėl grožis trumpalaikis arba ar verta džiaugtis mažomis akimirkomis. Šie faktologiniai teiginiai veda prie lyrinio vyksmo aplinkos. Veiksmas vyksta atvirame danguje, ore, tačiau ši sfera nėra akcentuojama, nei apibūdinama, tik išreiškiama „sausais“ daiktavardžiais: oras, erdvė, dangus. Pirmame posme vyksmo pradžios erdvė įvardyta konkrečiau. Tai - sodas, patvorys. Žydinčios alyvos, augančios šalia pasenusios tvoros, prozaizmų (tvora) ir poetizmų (alyvos) kontrastu reiškia priešpriešą tarp nusistovėjusių kūrybos principų ir naujovių. Paskutiniame posme tarnaitės šuolis į viršų ir alyvų kritimas žemyn įprasmina erdvės vertikalę. Eilėraštyje neaptinkame jokių laiko nuorodų, tačiau alyvos dažniausiai žydi vėlyvą pavasarį. Tad visos šios smulkmenos mums diktuoja, jog lyrinis pasakotojas akcentuoja jam svarbią vertybę gyvenime – grožį.
Būtent lyrinis pasakotojas keičia tradicinį eilėraščio žmogų – lyrinį subjektą. Į reiškinį žvelgiama iš šalies, nežinome, ką lyrinis pasakotojas mąsto. Žmogiškumo nebuvimą bandoma kompensuoti veikėju paverstu alyvmedžiu ir žiedlapiais. H. Radauskas stebuklui apibūdinti alyvas galėjo pasirinkti dėl įvairių priežasčių. Visų pirma, alyvos žydi labai trumpai – tiek, kiek panašiai trunka stebuklai. Alyvų lengvas kritimas ir senos tvoros nugalėjimas galėtų reikšti meno...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!