Jo žvilgiai spindi bėgių geležim.
Kur buvo vien tik tamsuma graži.
Išėmęs mėto tolius ir medžius.
Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt.
(Sapne, po laikrodžiu, kurs rodo tris po keturių).
Ant stalo juokiasi saldainis mėtinis,
Ir Morse mirksi mirgančiu variu.
Ant žydro stiebo rytas kelia inkilą,
Raudoną dėmę tarp žalių beržų.
Du žvirbliai pešasi ant geležinkelio
Dėl saujos saulės avižų.
H. Radausko eilėraščio “Rytas geležinkelio stoty” interpretacija
Henrikas Radauskas – XX a. vidurio moderniosios poezijos kūrėjas, lietuviško eilėraščio meistras. Poetas gamtoje, aplinkoje, buityje ieško grožio, estetinių emocijų, meninės prasmės. Henrikas Radauskas visą laiką stengėsi nebūti toks kaip kiti. Jis siekė, kad jo kūryba būtų savita, o ne ką nors kopijuojanti, Jo eilėraščius sunku priskirti konkrečiai srovei. Henriko Radausko kūryba tarsi atskira srovė, įvairių srovių samplaika. Ne išimtis ir eilėraštis “Rytas geležinkelio stoty”.
Eilėraštis “rytas geležinkelio stoty” yra paimtas iš rinkinio “Fontanas”, kuris buvo išleistas 1935 metais. Pavadinimas “Rytas geležinkelio stoty“ skaitytojui suteikia daug informacijos. Be to nurodo vietą – geležinkelio stotis.
Eilėraštis sudarytas iš keturių strofų, o kiekviena strofa iš keturių eilučių.
Jau pirmoje eilėraščio eilutėje pastebėsime personifikaciją;
Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais.
Ši personifikacija tarsi parodo, kad rytas – pagrindinis veikėjas, kad visas eilėraštis bus apie rytą, jo grožį. Traukiniai nerimstantys pabrėžia, kad šio ryto išvengti neįmanoma, nori tu to ar ne. Tačiau argi šis rytas nėra tik simbolis? Rytas simbolizuoja naujoves, naujo pasaulio gimimą. Ir pirmosios, antrosios strofos eilutės parodo, kaip šios naujovės ateina į pasaulį:
Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo
Išėmęs mėto tolius ir medžius.
Rytas ateina iš nakties, jis drąsiai šluoja sau nuo kelio senąją tvarką su visais jos šalininkais. Tačiau tai sukelia skausmo kitiems;
Pajutę spindulius, į pievą beriamus,
Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt.
Ir vėl šiose eilutėse daugybė simbolių. Spinduliai – tarsi mažytės naujovių dalelytės, kurios susijungia į visumą, į rytą. O rasota pieva – didžiulis pasaulis, kupinas senovės. Tačiau tuo pat metu yra pabrėžiamas tokios senovės nepastovumas, nes rasos niekada nebūna ilgai, jos visada išdžiūva. Tai neišvengiama.
Trečioje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!