H. Radauskas "Rytas geležinkelio stoty". Analizė ir interpretacija

 Analizė ir interpretacija Henrikas Radauskas XX a. neoromantikas, egzodo nepaveiktas, bet tuo unikalus rašytojas. Kitaip nei kiti to meto Lietuvos egzodo rašytojų, jis sugebėjo išlaikyti tikrąją meno vertę, neatvaizduojančią realybės ir pasakotojo jausmų. Jo lyrikoje technologijų pilnas pasaulis pavirsdavo menu, o ką jau kalbėti apie gamtos vaizdus. Nagrinėjamasis eilėraštis „Rytas geležinkelio stoty“ – puikus, naujoviško literatūrinio meno pavyzdys. Eilėraščio pavadinimas susijęs su šiuo pasauliu. Jis žemiškas ir kasdieniškas. Eilėraščio laiką ir erdvę taipogi galima nuspėti iš pavadinimo. Laikas yra nekonkretus, tiesiog nakties ir dienos pereinamasis laikotarpis – „rytas“ . Veiksmo vieta, atvirkščiai, konkreti ir netikėta – „geležinkelio stoty“. Pirmieji eilėraščio fragmentai transformuojami į modernią realybės formą, kuri būdinga tik H. Radauskui. Eilėraštyje gretinami techniniai ir poetiniai gamtos motyvai. Tokį pirmą įspūdį padeda išgauti meninių figūrų gausa. Vaizdingi veiksmažodžiai „atrieda“, „spindi“ įasmenina rytą ir suteikia jam tarsi veikėjo statusą: „Atrieda rytas traukiniais nerimstančiais. / Jo žvilgsniai spindi bėgių geležim“. Gamtos vaizdiniai „Dangus“, „miškas“ ir buitinis reiškinys - „peronas“ yra neatskiriami vienas nuo kito čia. Eilėraštis supanašėja į pasakojimą, o gal net pasaką, dėka šio, metamorfozės paveikto pasaulio. Eilėraščio kalbantysis artimesnis pasakotojui. Jokių jausmų ir išgyvenimų neįžvelgiame nei vienoje strofoje, viskas paremta gamtos ir šiandieninio pasaulio vaizdu. Pagrindinis veikėjas „rytas“, kuris „atrieda“, „kelia inkilą“, vaizduojamas kaip vienintelė dominuojanti figūra. Visi kiti, kurie jam(rytui) tik pritaria – „rasos“, „budėtojas“, „saldainis mėtinis“, „žvirbliai“ – yra antraeiliai ir jų vaidmuo išryškina kontrastą. Rytas „Iš nebuvimo, iš nakties, iš nerimo“ ateina kartu su saule, tarsi apšviečia visą eilėraščio sceną. Jis pakeičia vyravusią tamsą, tuo pačiu atnešdamas naują atgimstančią dieną. Visas eilėraštis turi dvi puses – nakties ir dienos. Nakties epizode „Kur buvo vien tik tamsuma graži“ nematyti jokių veikėjų, vyrauja tyla ir ramybė. Dienos epizodas tik įsivaizduojamas, eilėraštyje nėra nieko konkretaus užsimenama, bet perėjimas iš nakties į dieną pavaizduotas gamtos stereotipu: „Pravirksta rasos, kad reikės nudžiūt“. Vėliau kontrastas ryškėja: „Stoty budėtojas bučiuoja sužadėtinę

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!