Grupės. Formalios grupės, neformalios grupės. Grupių valdymo ypatumai

Grupės. Formalios grupės, neformalios grupės. Grupių valdymo ypatumai.
Grupių susiformavimas 2
Neformalių organizacijų raida ir jų bruožai 2
Neformalios organizacijos valdymas 2
Priemonės formalių grupių veiksmingumui didinti 2
Grupių vadovavimo budai. 2
Grupės funkcionavimo įvertinimas 2
Sprendimų priėmimas grupėje 2
Įvadas.
Nagrinėjant grupės reikia pabrėžti kad geriausi rezultatai yra gaunami kada ji tampa viena komanda. Norint suprasti kas įtakoja grupės pasiskirstimą į formalios ir neformalios reikia išnagrinėti kaip jos yra formuojamos, kokiu būdu valdomos, bei kaip priimami organizacijai svarbi sprendimai.
Tarpasmeninė bei grupių dinamika.
Įvairių visuomenės veiklos sričių, tarp jų - ir organizacijos veiklos efektyvumas, daugiausia priklauso nuo joje funkcionuojančių grupių efektyvumo. Grupė funkcionuoja, veikiama daugelio veiksnių.
Tarpusavio sąveika. Grupę galima apibrėžti kaip visumą individų, kurie veikia vienas kitą. Taigi individų negalima vadinti grupe tol, kol jie neveikia vienas kito. Mokslininkai šiek tiek skirtingai interpretavo šią sąveiką:
• H.Bonner (1959), G.Homens (1950) manė, jog grupę sudaro tam tikras skaičius žmonių, kurie veikia vienas kitą; šis tarpusavio sąveikos procesas ir yra ta skirtybė, kuri leidžia grupę atskirti nuo visumos;
• R.Stodgill (1959) grupe laikė atvirą tarpusavio sąveikos sistemą, kurios veikla sąlygoja sistemos struktūrą, o sėkminga tarpusavio sąveika daro įtaką sistemos identiškumui;
• G.Homans (1950) grupe suprato tam tikrą žmonių skaičių, kurie vienas su kilu komunikuoja neilgai, kurių nedaug, ir visi vienas su kitu gali tiesiogiai komunikuoti,
Narystės supratimas. Kai kurie mokslininkai esminiu grupės veiksniu laikė narystės supratimą:
• R.Bales (1950) grupe laiko tokį žmonių skaičių, kurie veikia vienas kitą tesiogiai viename ar keliuose susibūrimuose, kur kiekvienas narys kitą narį suvokia pakankamai aiškiai;
• M.Smith (1945) socialinę grupę apibūdino kaip vienetą, kurį sudaro daugybė atskirų narių, kolektyviai suvokiančių šį vienetą ir galinčių vieningai veikti.
Tarpusavio priklausomybė - tai dar vienas grupės veiksnys. Jį išryškino ir laikė svarbiausiu šie mokslininkai: D.Cartwight, A.Zander (1968), F.Fiedler (1969) ir K.Lewin (1935). Jie grupę apibrėžė kaip individų, kurie priklauso vienas nuo kito, visumą. Pagal šį apibrėžimą individai nėra grupė tol, kol koks nors įvykis, palietęs vieną...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!