Grožis ir estetika

Žmogaus gyvenimas neįmanomas be grožio. Ne tik menininkai ir filosofai domisi estetika, bet ir visi tie, kuriems, grožis gyvenime daug reiškia.
Estetika – tai meno filosofija, kurios svarbiausia estetinė savybė yra grožis. Estetika, kaip savarankiškas mokslas atsirado gana vėlai, daug vėliau negu kitos pagrindinės filosofijos disciplines: logika, etika, gamtos filosofija. Viena iš priežačių yra ta, jog estetinė problema ne taip glaudžiai buvo susieta su svarbiausiais ir aktualiausiais kultūrinio gyvenimo reikalais.
Estetikos mokslui rūpi juslinis, emocinis, intuityvus pažinimas. Jos idėjos, apmąstymai ir traktatai apie grožį atsirado jau senovės Egipte, Babilone, Graikijoje ir kitose civilizacijose.
Grožio sąvoka senovės Graikijoje buvo labai plati, ženklino viską, kas patinka, kelia susižavėjimą ar dvasinį pasitenkinimą, suvokiant jutimo organais. Tai galėjo būti konkretus gamtos reiškinys, daiktas, tam tikra veiklos sritis. Tik žymiai vėliau antikinėje sąmonėje išryškėjo siauresnė, estetinė grožio sąvoka.
Antikos estetikoje įsivyravusi grožio samprata formavosi stipriai veikiama ankstyvųjų kosmogoninių koncepsijų. Jos išeities taškas buvo regimas, girdimas ir jusliškai suvokiamas kosmosas, kuris aiškinamas panašiai kaip tobulas, gyvas ir gražus žmogaus kūnas su visais jam būdingais privalumais. Žymiausių antikos estetikų žvilgsniai nuolatos krypo į kosmosą, kuris buvo suvokiamas kaip tobulas, gyvas meno kūrinys, prilygstantis gražiam žmogaus kūnui. Siedami kosmoso grožį su žmogaus kūnu, jie orientavosi į plastišką grožio sampratą.
Būtis ir kosmoso pasaulis antikos estetikoje pirmiausia buvo suvokiama kaip hormonija, kuri dažniausiai aiškinama, kaip tobuliausia grožio forma, kuriai būdingas vientisumas. Įtakingo mąstytojo Heraklito estetikos sampratoje, harmonija tapo visus būties procesus vienijančiu abstrakčiu visuotiniu principu, aiškinamu ne mitologijos, o filosofinės pasaulėžiūros požiūriu. Pagrindinė Heraklito filosofijos idėja yra “viskas teka”, visa yra viena. Šio nuolatinio tekėjimo ir kitimo pagrindas – ugnis. Šia dielektine idėja pagrįsta ir Heraklito hormonijos samprata, kurią trikdė priešybių vienybė ir kova. Filosofas teigia, kad “priešingybės siejasi, ir iš skirtingybių randasi nuostabiausia hormonija”. Mokymas apie hormoniją, gimstančią iš priešybių kovos, sudarė Heraklito estetikos esmę. Hormonija mąstytojui yra universali vertybė, grožio fenomeno esmė,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!